„Situacija Vilniuje yra kritinė, gyventojų sąskaitos už šildymą yra beveik dvigubai didesnės nei praėjusiais metais. Tuo tarpu ministro D.Kreivio pasiūlyta tvarka, kad gyventojai pakilusias šildymo sąskaitas galės apmokėti per penkis metus, jau nuo pradžių atrodė kiek nelogiška – tai tiesiog yra įsiskolinimų perkėlimas, o ne reali pagalba. Dar daugiau, dabar aiškėja, kad negaunant suplanuotų pajamų, šilumos tinklai yra priversti imti paskolas už kurių palūkanas sumokės patys gyventojai. Tokia praktika atrodo neūkiška ir nelogiška. Dar blogiau, kad apie tokius sprendimus sužinome iš socialinių tinklų ar žiniasklaidos, bet ne sprendimų priėmėjų“, – teigia Seimo narys Lukas Savickas.
Kreipimuose prašoma nurodyti, ar Energetikos ministerija buvo paskaičiavusi, kad dėl tokio sprendimo šilumos tinklams gali pritrūkti apyvartinių lėšų, ar nebuvo svarstoma panašios reikšmės atvejais leisti tokioms savivaldybių įmonėms imti beprocentinę paskolą iš valstybės? Taip pat, ar tokia situacija yra tik Vilniaus šilumos tinkluose, o galbūt ministerija žino ir daugiau atvejų? Vilniaus merui skirtame kreipimesi teiraujamasi, ar buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl beprocentinės paskolos bei kodėl sprendimai dėl visus vilniečius liečiančių klausimų, kurie yra nepatogūs merui, yra slepiami?
„Augančios šildymo kainos Vilniuje ir kituose miestuose kelia dideles įtampas visuomenėje, kuri ir taip pavargusi, slegiama didelės infliacijos. Kaip matome, ministro D.Kreivio pasiūlytos priemonės ne tik nepagerino situacijos, tačiau dar gali priversti vilniečius mokėti už bendrovės paimtas paskolas. Nuo pat pradžių teigėme, kad kainų kilimui nėra pasiruošta. Valstybė turi prisiimti atsakomybę ir realiai amortizuoti dalį kaštų, neverčiant gyventojų individualiai rašyti prašymų šildymo kompensacijoms – jos turi automatiškai būtu pritaikytos tiems, kam priklauso. Tokios priemonės kainuotų gerokai pigiau nei dabar imamos paskolos“, – situaciją apibendrina Seimo narys Domas Griškevičius.
Šildymo kainų augimas ženkliai prisideda prie bendrai kylančios infliacijos, todėl Seimo narius neramina, kad tam ne tik nėra skiriamas reikiamas dėmesys, tačiau ir priimami sprendimai dar labiau išpučia kainas, nukelia įsipareigojimus vėlesniam laikui. Kreipimuosesi prašoma informuoti apie realią situaciją ir lėšų poreikį, atsisakant viešųjų ryšių klišių.
15min skelbė, kad antradienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Artūro Zuoko socialiniuose tinkluose paskelbtas konfidencialus „Vilniaus šilumos tinklų“ laiškas miesto merui Remigijui Šimašiui atskleidė, kad įmonei pritrūko lėšų dujoms, naudojamoms šilumos gamybai mieste, įsigyti, o bankai atsisako tam paskolinti 100 mln. eurų.
Įmonė savivaldybės prašė garantijos šiai paskolai. VŠT vadovas pabrėžia, kad laiškas yra beveik trijų savaičių senumo, o 100 mln. eurų jau nebereikės – įmonė pasiskolino 20 mln. eurų, o savivaldybė turėtų patvirtinti dar 15mln. eurų paskolos garantiją.
„Šiuo metu bendrovė finansiškai nebus pajėgi savo jėgomis užtikrinti pakankamus pinigų srautus gamtinėms dujoms įsigyti biržoje. <...> Bendrovės nuosavos ir skolintos lėšos baigsis 2022 m. sausio 6 d.“, – rašome paviešintame konfidencialiame dokumente.
Tačiau šiandien situacija pasikeitusi, 15min aiškino bendrovės direktorius G.Bakanas, nors papildomų lėšų iš tiesų reikės.
100 mln. sumą bendrovės direktorius grindė tuo metu rinkoje vyravusiomis kainomis – prieškalėdiniu laikotarpiu gamtinių dujų kainos buvo trumpam pakilusios iki 180 eurų už MWh. Šiandien Nyderlandų TTF dujų indekso, kuris laikomas dujų kainų Europoje etalonu, dujų kaina siekia 81 eurą už MWh.
