Tai vėliausias posūkis teisminiame ginče, kurio viena pusė yra „Greenpeace“ ir panašios pakraipos organizaciją „Young Friends of the Earth Norway“, o kita – Norvegijos valstybė.
Organizacijos reikalauja, kad vyriausybė panaikintų 2016 metais išduotas 10 licencijų žvalgyti naftos telkinius Barenco jūroje, nes jos esą prieštarauja šalies konstitucijai.
Vadovaudamosi 2015 metų Paryžiaus susitarimu, kuriuo siekiama, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau kaip dviem Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, organizacijos teigia, kad minėtos licencijos pažeidžia Norvegijos Konstitucijos 112-ąjį straipsnį, garantuojantį visiems piliečiams teisę į sveiką aplinką.
„Šeši aktyvistai kartu su „Greenpeace Nordic“ ir „Young Friends of the Earth Norway“ tikisi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas išnagrinės jų bylą ir nutars, kad Norvegijos naftos plėtra pažeidžia žmogaus teises“, – nurodoma „Greenpeace“ pareiškime.
Gruodį Norvegijos Aukščiausiasis Teismas atmetė aktyvistų grupių iškeltą ieškinį – taigi, jos patyrė trečią iš eilės teisinį pralaimėjimą.
Nors dauguma teisėjų sutiko, kad 112-uoju straipsniu galima remtis, jei valstybė nevykdytų savo įsipareigojimų klimato ir aplinkosaugos srityse, jie nusprendė, kad šiuo atveju atitinkamos nuostatos netaikytinos.
Teismas taip pat nusprendė, kad leidimų žvalgyti naftą išdavimas neprieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai – iš dalies todėl, kad šios licencijos nekelia „realios ir tiesioginės grėsmės“ žmonių gyvybei bei fizinei neliečiamybei.
„Jauni aktyvistai ir aplinkosaugos organizacijos mano, kad ši nutartis buvo klaidinga, nes buvo sumenkinta jų konstitucinių teisių ekologijos srityje svarba ir nebuvo atsižvelgta į tikslų klimato kaitos pasekmių ateinančioms kartoms vertinimą“, – pareiškė „Greenpeace“.
Penktadienį Norvegijos vyriausybė paskelbė baltąją knygą dėl šalies energetikos ateities. Šiame dokumente, nepaisant Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) perspėjimo, išdėstomi planai dešimtmečiais tęsti naftos telkinių žvalgymą.
IEA neseniai įspėjo, kad turi būti atsisakyta visų būsimų iškastinio kuro projektų, jei pasaulis iki 2050 metų ketina tapti klimatui neutralus.
Norvegijos atvejis iliustruoja pasaulinę tendenciją, kai klimato aktyvistai vis dažniau kreipiasi į teismus, siekdami įgyvendinti savo tikslus.