Investavo dėl ekologijos
Anot G.Reierseno, energetika nėra pagrindinė jo vadovaujamos įmonės veiklos rūšis, todėl esą sprendimas investuoti į saulės jėgainę buvo priimtas ne tiek dėl būsimo pelno, kiek siekiant prisidėti prie pažangios Lietuvos iniciatyvos. „Žinoma, investicinės projekto sąlygos buvo patrauklios. Vis dėlto, sprendimą investuoti lėmė tai, kad Norvegijoje „žaliosios“ technologijos yra labai vertinamos ir skatinamos, todėl nudžiugome, kad ir Lietuva pasuko šia kryptimi“, – teigia jis.
Verslininko tikinimu, ligšiolinės investicijos į saulės jėgainę tebuvo pirmasis žingsnis, įmonės biure jau buvo planuojamos tolesnės investicijos į „žaliuosius“ procesus ir iniciatyvas.
Politikai įvarė šoką
Daiva Masiliūnienė, „Siva Scaninvestment“ vykdomoji vadovė Lietuvoje, prisimena, kad sužinojus apie politikų netikėtai pakeistus elektros (saulės energijos) tarifus buvo šokiruota, esą ji nežinojo, kaip tai reikės paaiškinti norvegams – įmonės valdybai ir akcininkams. „Noriu perduoti aiškią žinią – investuotojai iš Norvegijos dabar jaučia nepasitikėjimą Lietuva dėl įstatymų nestabilumo“, – tvirtina įmonės atstovė.
Bendrovės pranešime primenama, kad gaunant leidimus plėtoti saulės elektrines, investuotojams buvo žadamas 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifas (elektrinėms iki 30 kW galios), tačiau, jau pradėjus investicijas į saulės elektrinių statybą, tarifas sumažintas iki 0,69 ct/kWh ir įsigalioja gavus leidimą gaminti elektros energiją.
Investuotojai pagrįstai tikėjosi, kad 1,44 Lt/kWh tarifas jiems galios 12 metų.
Vykdomoji vadovė apgailestauja, kad dėl neatsakingų politikų žingsnių apie tolesnes jos atstovaujamos įmonės investicijas šalyje negali būti nei kalbos – jos stabdomos. „Valdyba manęs klausia: kaip mes toliau galime vystyti veiklą, planuoti, investuoti šalyje, kurioje taip netikėtai gali būti pakeisti įstatymai“, – požiūrį paaiškina verslininkė.
