Pasak premjero ir ministro, Lietuva Rusijos koncernui „Gazprom“ negali nusileisti nei dėl Trečiojo energetikos paketo, nei dėl suskystintų dujų terminalo statybų. Kur Lietuva nusileisti galėtų, niekas oficialiai nekalba.
Todėl, ekspertų teigimu, tikriausiai Lietuva tebesilaiko rugpjūčio pradžioje žiniasklaidos paviešinto memorandumo, pagal kurį Lietuva mainais už pigesnes dujas siūlo „Gazprom“ atsisakyti teisinių ginčų dėl bendrovės „Lietuvos dujos“ ir jos vadovų veiklos tyrimo bei 5 mlrd. litų vertės ieškinio Stokholmo arbitraže.
Be to, priklausomai nuo nuolaidų dydžio, Lietuva, pagal dokumentą, sutiktų pasirašyti naują ilgalaikę – nuo 2013 iki 2020-ųjų – dujų pirkimo sutartį, o dujų tranzitas į Kaliningradą būtų reglamentuotas atskira sutartimi.
K.Masiulis įžvelgia išdavystę
Tokios nuolaidos reikštų, kad už susitarimą Lietuva pasiryžusi sumokėti kur kas brangiau nei nukentėtų „Gazprom“, šiek tiek sumažinusi dujų kainą Lietuvai, sako Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis.
„Ateina teismai, kuriuose „Gazprom“ neturi jokių šansų laimėti, todėl jie ir svarsto, kad galbūt geriau būtų padaryti nuolaidas, per kurias neteks kelių dešimčių ar šimtų milijonų litų, bet „neprapilti“ arbitraže milijardų. Jei Lietuva su tokia sąlyga sutinka, tai aš bijau, kad už „pigesnes“ dujas mes sumokėsime 5 mlrd. litų. Aš tai laikysiu didžiausia Lietuvos interesų išdavyste, kokia tik gali būti“, – teigė K.Masiulis.
Anot jo, kol kas Lietuvos Vyriausybės elgesys šiose derybose rodo, kad dėl galimybės pasigirti sumažintomis dujų, o tuo pačiu ir šildymo kainomis gyventojams, A.Butkevičius tokiai išdavystei pasiryžti gali.
„Po šiandienos susitikimo aš matau bandantį viešųjų ryšių akciją vykdyti A.Butkevičių, kuris dedasi pasiekęs rezultatų, ir A.Milerį, kuris vaizduoja itin gerą Lietuvai“, – teigė Seimo narys.
Jei Lietuva su tokia sąlyga sutinka, tai aš bijau, kad už „pigesnes“ dujas mes sumokėsime 5 mlrd. litų. Aš tai laikysiu didžiausia Lietuvos interesų išdavyste, kokia tik gali būti, – sako K.Masiulis.
Įtarimų, kad derybose gali būti linkstama pažeisti Lietuvos interesus K.Masiuliui kyla dėl to, kad po susitikimo su A.Mileriu nebuvo pasakyta nieko konkretaus, nesutapo A.Butkevičiaus ir J.Neverovičiaus kalbos, o į diskusiją aštriai įsikišo ir prezidentė.
„Premjeras kalbėjosi su A.Mileriu dvi valandas, bet nieko konkretaus po to nepasakė. Tai apie ką jie kalbėjosi? Be to, įtarimų kyla ne tik dėl jo mykimo, bet ir dėl to, kad labai aktyviai į diskusiją su komentaru įsitraukė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Aš supratau, kad ji irgi turi baimės dėl galimo atsitraukimo nuo strateginių Lietuvos tikslų dėl trumpalaikės politinės naudos“, – sakė konservatorius.
Prezidentė pareiškė, kad „Gazprom“ jau anksčiau privalėjo atpiginti dujas, todėl dabar Rusijos koncernui neturėtų būti daroma jokių nuolaidų. Valstybės vadovė taip pat pareiškė, kad Lietuvai būtų žalinga su „Gazprom“ sudaryti naują ilgalaikę sutartį bei atsiimti ieškinį iš arbitražo, nes Lietuva šią bylą neabejotinai laimės.
Dujas atpiginti privalo?
Pasak K.Masiulio, atpiginti dujas Lietuvai „Gazprom“ privalo be jokių papildomų reikalavimų, todėl bet kokios Lietuvos nuolaidos šiose derybose jam būtų nesuvokiamos.
„Nepiginti dujų „Gazprom“ nebegali. Viskas padaryta taip, pagal trečiajį energetikos paketą, kad automatiškai turi kurtis rinka, o „Gazprom“ su „E.on“ netekti tinklų. Kitas dalykas, suskystintųjų dujų terminalas yra ant nosies ir kainos jį turint bus visai kitos. Skalūnų dujos irgi gali būti naudojamos ateityje. Tai „Gazprom“ šiaip ar taip privers dujas piginti“, – teigia politikas.
Pasak jo, iki šiol „Gazprom“ Lietuvai dujas pardavinėjo už politinę kainą, todėl vargu, ar dabar staiga geranoriškai nutarė to nebedaryti.
Pančioja nauja ilgalaike sutartimi?
Savo ruožtu politologas Ramūnas Vilpišauskas svarsto, kad „Gazprom“ derybose už pigesnes dujas siekia Lietuvą įpareigoti sudaryti ilgalaikę dujų pirkimo sutartį, kuri Lietuvai nebūtų itin naudinga.
„Kol nėra viešai ir aiškiai pasakyta, dėl ko vyksta derybos, galima tik spėlioti, be to, kad Lietuva siekia geresnės dujų kainos. (…) Yra tokia tikimybė, kad siekiama sudaryti ilgalaikę sutartį ir dėl to kiek sumažinti dujų kainą. Tiesa, sunku spėlioti, nes kol kas derybos vyksta tik už uždarų durų, o tai, kas pasakoma viešai, atrodo, tėra fragmentai“, – komentavo R.Vilpišauskas.
Pasak jo, sutikti su ilgalaike sutartimi Lietuvai būtų lengviau nei pasiryžti atsiimti Stokholmo arbitražui pateiktą ieškinį.
Europos Komisija savo ruožtu yra pradėjusi tyrimą ir jis bet kokiu atveju vyks, o tokiame fone Lietuvos skundo atsiėmimas atrodytų gana keistai, – sako R.Vilpišauskas.
„Panašaus klausimo kėlimas yra įmanomas, bet reikia nepamiršti, kad ir Europos Komisija savo ruožtu yra pradėjusi tyrimą ir jis bet kokiu atveju vyks, o tokiame fone Lietuvos skundo atsiėmimas atrodytų gana keistai“, – pažymėjo politologas.
Apskritai R.Vilpišauskui keistai atrodo Vyriausybės elgsena, kai prieš ir po susitikimo su „Gazprom“ viešumoje girdimi tik paneigimai – kalbama apie tai, ko Lietuva neketina daryti, bet neatskleidžiama, ką Lietuva derybose siūlo mainais už pigesnes dujas.
„Galbūt negali pasiūlyti nieko, bet kol kas girdime tik paneigimus, o konkretumo yra mažai. Aš manau, kad stipriausias Lietuvos argumentas yra dujų rinkos sukūrimas, kuris bet kokiu atveju „Gazprom“ vers kainas peržiūrėti“, – įsitikinęs politologas.
Buvęs energetikos ministras Alvydas Sekmokas Lietuvos Vyriausybės derybas su „Gazprom“ komentuoti atsisakė dėl to, kad pats jose nedalyvavo, o viešai po susitikimo informacijos beveik nepateikta.
