Kaip praneša pasaulio žiniasklaida, JAE, Bahreinas, Egiptas ir Saudo Arabija paskelbė apie diplomatinių santykių su Kataru nutraukimą. Šalys paskelbė, jog uždaro savo diplomatines misijas Katare ir atšaukia šių misijų darbuotojus, taip pat planuoja nutraukti jūrų ir oro susisiekimą su Kataru.
Šių priemonių imtasi dėl Kataro „veiksmų, stiprinančių terorizmą ir jo palaikymo (teroristinėms) organizacijoms Jemene, tarp jų „al Qaeda“ ir „Daesh“ („Islamo valstybei“, IS), ir ryšių su sukilėlių grupėmis“.
Rugpjūčio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paūgėjo 0,63 JAV dolerio, arba 1,26 proc., iki 50,58 dolerio už barelį.
O liepos mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) ūgtelėjo 0,61 JAV dolerio, arba 1,28 proc., iki 48,27 JAV dolerio už barelį.
Penktadienį „Brent“ atpigo 0,68 JAV dolerio, arba 1,34 proc., o WTI – 0,7 proc., arba 1,45 procento.
Konfliktas nepadarė poveikio naftos tiekimui, tačiau dėl jo kyla „juodojo aukso“ eksporto iš regiono sutrikimų rizika, pažymi ekspertai. JAV energetikos departamento duomenimis, Hormūzo sąsiauriui, per kurį tiekiama nafta iš Artimųjų Rytų, tenka maždaug 30 proc. visos jūra gabenamos naftos.
Su Kataru susijusi padėtis kelia riziką, tačiau nereikia pervertinti jos pasekmių, pažymi „ Australia & New Zealand Banking Group“ analitikas Sidnėjuje Danielis Hynesas. „Geopolitinės rizikos poveikis rinkoms pastaruoju metu nebuvo itin rimtas“, – pareiškė jis agentūrai „Bloomberg“.
Praėjusią savaitę naftos kainos smuko labiausiai per mėnesį ir tai, be kita ko, lėmė „juodojo aukso“ gavybos augimo Jungtinėse Valstijose ženklai. Neigiamą poveikį rinkai padarė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas dėl šalies pasitraukimo iš Paryžiaus klimato susitarimo, dėl kurio padidėjo nerimas, kad JAV valdžia ims vis labiau remti skalūnų sektorių, rašo agentūra „MarketWatch“.
Per praėjusią savaitę „Brent“ atpigo 4,9 proc., o WTI – 4,3 procento.
