„Pirma, tai svarbi žinia Lietuvoje jau veikiančioms pramonės įmonėms, kurioms atsiveria galimybės stiprinti savo konkurencingumą, investuojant sutaupytas lėšas į energiją taupančias priemones ir plėtrą. Antra, Lietuva tampa patrauklesne šalimi užsienio investuotojams, kurių atėjimas reiškia naujas darbo vietas ir naudą visai valstybei“, – pranešime sako ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Tarp ypač daug energijos naudojančių įmonių yra „Orlen Lietuva“, „Lifosa“, „Achema“ ir kitos.
Numatyta, kad tokios įmonės už per metus suvartotą elektros kiekį, viršijantį 1 GWh, galėtų susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos dalies, susijusios su elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Bendrovės iki liepos 1 dienos turėtų pateikti paraiškas, sudaryti sutartis su VIAP lėšų administratoriumi „Baltpool“. Šia lengvata įmonės galės pasinaudoti už laikotarpį nuo šių metų sausio iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.
„Baltpool“ nurodo, kad už praėjusius kalendorinius metus sumokėtos AEI VIAP kainos dalis bus grąžinama iki einamųjų metų liepos 1 dienos. Kainų komisijos nustatyta AEI VIAP kaina 2019 metams yra 0,881 centų už kilovatvalandę.
Tam, kad galėtų pasinaudoti lengvata, įmonės privalo neturėti VIAP skolų. „Achema“ vasario pabaigoje turėjo apie 11,61 mln. eurų, „Orlen Lietuva“ – apie 11,88 mln. eurų, o „Lifosa“ – 9,77 mln. eurų VIAP įsiskolinimą, rodo VIAP lėšų administratoriaus „Baltpool“ duomenys.
Dalyvauti šioje schemoje galės pramonės įmonės, kurios ne mažiau kaip 30 proc. pajamų gauna iš veiklos elektrą intensyviai naudojančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, chemijos ar plastiko gamintojai.
Įmonės, kuriose nebus įdiegtos geriausios energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, turės įsipareigoti jas diegti, investuodamos ne mažiau kaip 75 proc. nuo susigrąžintos sumos.
Paramos schemai pernai pritarė Seimas, o šį sausį ją suderino Europos Komisija. Vasarį konkrečiai jos tvarkai pritarė Vyriausybė.
Pasak ministerijos, VIAP lengvata siekiama paskatinti įmones investuoti į energetinio efektyvumo didinimą savo veikloje. Todėl svarbus kriterijus – pramonės įmonės turės būti atlikusios energijos vartojimo auditus ne anksčiau, nei prieš ketverius metus nuo prašymo dėl VIAP lengvatos pateikimo dienos.
Lengvata galės pasinaudoti įmonės, veikiančios tuose sektoriuose, kurie yra įtraukti į Europos Komisijos 2014-2020 metų Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires.
Paramos schemai pernai pritarė Seimas, o šį sausį ją suderino Europos Komisija. Vasarį konkrečiai jos tvarkai pritarė Vyriausybė.
Ministras Ž.Vaičiūnas yra minėjęs, kad per 15 metų vien dėl naujos tvarkos Lietuva galėtų tikėtis apie 700 mln. eurų investicijų. Taip pat tai bus teigiama žinia dabartiniams didiesiems energijos vartotojams – parama galės pasinaudoti daugiau kaip 150 įmonių.
Panašias diferencijuotas VIAP schemas taiko Danija, Graikija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Latvija ir kitos šalys.
