Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog projektas žymi naują kokybinį tinklo atsparumo lygį ir padės Lietuvai įgyvendinti vieną svarbiausių uždavinių iki sinchronizacijos – galimybę dirbti izoliuotu režimu, t.y., savarankiškai.
„Pradedami statyti įrenginiai padės užtikrinti mūsų elektros sistemos stabilumą ir patikimumą įvykus trikdžiams, tiek veikiant kontinentinės Europos tinkle, tiek veikiant savarankiškai, - sako ministras. – Karas Ukrainoje tik dar kartą parodė visiškos energetinės nepriklausomybės būtinybę, tad su baterijų įrengimo pradžia liudijame dar vieno energetinei nepriklausomybei svarbaus etapo pradžią. Esame pasiruošę bet kokiems veiksmams prieš mūsų elektros energijos sistemą“.
Iš viso Lietuvoje bus įrengti keturios 50 MWh talpos baterijos - Vilniuje, Šiauliuose, Alytaus bei Utenos rajonuose elektros transformatorių pastotėse.
Planuojama, kad projektas bus baigtas iki šių metų pabaigos. Po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais energijos ši sistema prisidės prie sparčios augančių atsinaujinančių energijos šaltinių integracijos – galės kaupti saulės ir vėjo elektrinių energiją, o esant jos poreikiui perduoti ją atgal į tinklą.
Pagal moderniausias energijos kaupimo įrenginių ličio jonų technologijas pagamintos įrenginiai yra pirmieji ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse. Ši 200 MW ir 200 MWh suminės galios ir talpos Lietuvos energijos kaupimo įrenginių sistema viena didžiausių ir viena pirmųjų Europoje.
Projekto vertė – 109 mln. eurų, didžiąją dalį finansuoja Europos Sąjunga.
