„The New York Times“ praneša, kad administracijos planas suteiks galimybę daugumoje pakrančių zonų – įskaitant Ramiojo vandenyno zonas šalia Kalifornijos, Atlanto vandenyno zonas netoli Meino ir rytinės Meksikos įlankos – žvalgyti bei plėtoti naftos gavybos pramonę, siekiant atgaivinti vidaus energetikos sektorių.
Dar 2017 metų balandį D.Trumpas pasirašė vykdomąjį potvarkį, kuriuo buvo siekiama atšaukti Obamos prezidentavimo metu patvirtintą jūrinės naftos gavybos planą, kurio pagrindinis tikslas buvo stabdyti naujų platformų įrengimą Arkties ir Atlanto vandenynuose. Tačiau, pasak D.Trumpo, šis reguliavimas „atima iš mūsų šalies tūkstančius ir tūkstančius darbo vietų, bei milijardus dolerių pajamų“. Tad akivaizdu, jog artėja ta diena, kai JAV pakrantės bus nusėtos naftos gręžimo platformomis.
D.Trumpo penkerių metų planas uždegtų šviesą 47 varžytynėms, kurių metu būtų kovojama dėl naftos gręžimo ir gavybos teisių beveik visose JAV pakrantėse. Remiantis Think Progress ataskaita, tai apima 19 galimų licencijų pardavimų Aliaskos pakrantėse, 7 Ramiojo vandenyno regione, 12 Meksikos įlankoje ir 9 Atlanto vandenyne.
Pasak JAV Vidaus reikalų sekretoriaus Ryano Zinke‘o, „tai yra didžiausia naftos gręžimo licencijų pasiūla, kokia tik yra kada nors buvusi“. Pristatydamas planą Zinke'as pasakė: „Mes pradedame naują energetikos dominavimo Amerikoje erą, ypač jūroje. Tai aiškus skirtumas tarp energetikos silpnybių ir jos stiprybių. Mes ketiname tapti stipriausia energetikos superjėga.“
Ši priemonė, žinoma, buvo labai entuziastingai sutikta iškastinio kuro pramonės lyderių. Kaip „The New York Times“ teigė Amerikos energetikos aljanso prezidentas Thomasas J. Pyle‘as: „Tai mūsų žemės. Jos priklauso mokesčių mokėtojams ir turi būti prieinamos.“
Visgi visoje šalyje esančioms aplinkosauginėms organizacijoms tokie planai kelia nerimą. Kate Addleson, „Sierra Club“ Virdžinijos skyriaus direktorė, pareiškė, kad „šis planas buvo skubotas, neturi mokslinio pagrindo, naudoja klaidingus ekonominius teiginius ir akivaizdžiai nepaiso visuomenės nuomonės, kuri griežtai priešinasi rizikingam, purvinam ir nereikalingam gręžimui tiek Atlanto vandenyne, tiek ir kitose jūrinėse teritorijose“.
Aplinkosauginės organizacijos tikisi, kad neliks abejingi ir abiejų politinių jėgų (respublikonų ir demokratų) valdininkai, kurių valstijose planuojama vykdyti naftos gręžimą ir gavybą, žinoma, jei tik jiems rūpi pakrančių saugumas.
