„Pagrindinė tiekėja, tai yra Rusija galėjo taikyti aukštas dujų kainas todėl, kad nebuvo diversifikavimo. Žinoma, Lenkijos ir Lietuvos dujų jungties projektas turės įtakos Europos ir Rusijos santykiams ir dujų politikai“, – Briuselyje žurnalistams sakė D.Tuskas.
Jo teigimu GIPL tapo pavyzdžiu, kai siekis sukurti energetinę sąjungą buvo suderintas su skirtingais šalių interesais.
„Dėl to labai džiaugiuosi, kad susitarimas (dėl GIPL finansavimo – BNS) buvo pasirašytas, nes dėl energetinio saugumo ji tapo praktiška programa su finansavimo šaltiniais, konkrečiu sprendimu, o greitai bus konkretus įgyvendinimas“, – sakė EVT pirmininkas.
558 mln. eurų vertės projekto statyboms Europos Komisija ketvirtadienį skyrė 295 mln. eurų iš Europos Sąjungos CEF fondo, o dar 10 mln. eurų – tyrimams. Lietuvai skirta 55 mln. eurų, Lenkijai – 240,3 mln. eurų.
Tai labai svarbus projektas Lietuvai ir visai ES, nes įgyvendina energetikos sąjungos idėją, be to, jis padidins Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų.