Pasak įmonės, įtakos dujų kainų mažėjimui turėjo 39 proc. mažėjanti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dedamoji, taip pat apie 3,5 proc. mažėjusi žaliavos kaina tarptautinėse rinkose.
„Dujos pigo sumažėjus paklausai dėl sąlyginai nešaltos žiemos bei dujų saugyklose esančio jų pertekliaus. „Minimalus“ ir Optimalaus“ planų vartotojams skirstymo kainos mažėjo atitinkamai 2 proc. ir 7 proc., o tiekimo saugumo dedamoji mažėjo 52 proc.“, – rašoma pranešime spaudai.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas spalį BNS prognozavo, kad dujos gyventojams nuo kitų metų turėtų pigti apie 15 proc. – tiek pat, kiek brangs elektra. Anot jo, dujos pinga, pasaulio rinkoje atpigus SGD ir sumažinus Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštus.
VERT atstovė Loreta Kimutytė BNS sakė, kad į naują dujų kainą jau įskaičiuota maksimaliai – 39 proc. sumažinta SGD terminalo saugumo dedamoji.
Praėjusį pirmadienį taryba patvirtino, kad ši dedamoji, kurią moka visi dujų vartotojai, nuo kitų metų mažės 11 arba 39 proc., priklausomai nuo to, ar terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ pasirašys paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banku (NIB) ir ar Seimas suteiks paskolai valstybės garantiją.
Galutinį sprendimą dėl dedamosios VERT ketina priimti iki gruodžio pabaigos.
Pirmos grupės – tik maistui gaminti dujas naudojantiems vartotojams (sunaudojantiems iki 300 kubų dujų per metus) – kaina turėtų mažėti 11 centų, arba 16,67 proc. – nuo 66 iki 55 centų už kubą, o antros grupės – dujomis šildantiesiems namus (nuo 300 iki 20 tūkst. kubų) – 21,74 proc. – nuo 46 iki 36 centų.
Abonentinis mokestis vartotojams nesikeis.
Dujos nuo šių metų sausio buitiniams vartotojams brango 7 centais už kubą, arba 12-18 proc., nuo liepos jų kaina nekito.
Dujos Lietuvos vartotojams pigo nuo 2014 metų, kai Rusijos koncernas „Gazprom“ pritaikė nuolaidą, tačiau jai pasibaigus, 2017 metų liepą jos brango 5-8 proc. 2018 metų pradžioje jos vėl pigo beveik 8 proc., tačiau tik mažiausiems buitiniams vartotojams, naudojantiems dujas maistui ruošti.
