Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį rinkosi į posėdį, kuriame aptarė 2022 metų gamtinių dujų, elektros ir šilumos kainas. Tai pastaruoju metu yra dėmesio centre.
Praėjusią savaitę Jonavos azotinių trąšų gamintoja BNS nurodė, kad dėl rinkose drastiškai išaugusių dujų kainų po vasarą vykusio kasmetinio remonto nedirba vienas iš dviejų amoniako cechų, pagaminantis apie 30 proc. visos gamyklos produkcijos. Dujų brangimas, kaip rašė 15min, paveiks ir maisto gamintojus, mėsininkystės sektorių.
Pristatydamas situaciją komisijos nariams, R.Pocius trečiadienį tvirtino, kad šiuo metu nesimato signalų, kad dujų kaina gali staigiai nukristi ar būti pakoreguota.
„Jei išliks tos tendencijos, kokias turime, įvertinus tai, kad artėja šaltasis sezonas, gamtinių dujų poreikis Europoje augs, prognozuojama svertinė kaina kitų metų pirmam pusmečiui buitiniams vartotojams galėtų siekti 53 eurus už megavatvalandę. Šių metų antram pusmečiui siekė 20,64 euro už megavatvalandę. Tai du su puse karto daugiau nei dabar“, – kalbėjo R.Pocius.
Pasak VERT pirmininko, pirmos grupės vartotojams, kurie dujas naudoja maisto ruošimui ir jų suvartojimas siekia 4,5 kubinio metro per mėnesį, sąskaitos vidutiniškai augs apie 1,5 euro ir sieks apie 5 eurus. Tokių vartotojų yra daugiau nei 450 tūkst.
Visgi didžiausią įtaką pajus antra vartotojų grupė – tie, kurie dujas vartoja būsto šildymui.
„Jų yra apie 150 tūkst., vidutinis vartojimas yra 108 kubiniai metrai per mėnesį. Atitinkamai tokių vartotojų sąskaita padidėtų 34 eurais per mėnesį ir sudarytų 83 eurus“, – informavo R.Pocius.
Trečios grupės – patiems stambiausiems vartotojams – augimas taip pat būtų didelis ir siektų apie 1400 eurų.
„Tokie vartotojai galbūt nelabai susiduria su mokėjimo problemomis ir dujas vartoja labiau kaip prabangos prekę“, – sakė R.Pocius.
Šildymo kaina bus ketvirtadaliu aukštesnė
Tuo metu šildymo kainos, pasak VERT nario Mato Taparausko, 2021– 2022 metų sezoną dėl kuro kainų įtakos bus ketvirtadaliu aukštesnės nei 2020–2021 metų sezonu. Pasak jo, kaina bus panaši kaip ir 2018–2019 m.
„Didėjimas sugrąžina kainų lygį į tą, kurį turėjome 2018–2019 metais. Bet šilumos kainos nebus rekordiškai aukštos, mes jas rekordiškai aukštas turėjome 2015–2016 metų sezonu, taip pat reikia prisiminti 2012 metų gamtinių dujų kainų krizę. Transformacija, kurią šilumos sektorius turėjo pereinant prie pigesnio biokuro, duoda savo vaisių ir, net esant gamtinių dujų kainų augimams, leidžia suvaldyti šildymo kainas ir išlaikyti jas panašaus lygio“, – sakė M.Taparauskas.
Pasak jo, naujuose pastatuose esančių 60 kv. metrų ploto buto gyventojui sąskaita per mėnesį didės nuo 22 iki 30 eurų, o neefektyviausiuose pastatuose, kuriuose suvartojama daugiausia šilumos, kainos augs nuo 86 iki 110 eurų. Tokių pastatų yra apie 17 proc.
„Didžioji dalis Lietuvos, netgi daugiau nei pusė pastatų, priskiriama trečiai kategorijai. Šiuose pastatuose suvartojama daug šilumos, todėl ir sąskaitos padidės nuo 52 iki 66 eurų per mėnesį“, – aiškino M.Taparauskas.
Kodėl Vilniuje toks didelis šildymo brangimas?
Komisijos narė, Demokratų frakcijoje dirbanti Laima Nagienė kėlė klausimą, kodėl Vilniuje šilumos kainų augimas bus itin didelis ir sieks apie 60 proc., o Kaune sieks vos kelis procentus.
VERT narys M.Taparauskas aiškino, jog šį skirtumą lėmė sėkminga Kauno transformacija pereinant link biokuro ir intensyvi konkurencija.
„Kaune pagaminama apie 90 proc. šilumos, naudojant biokurą, ir tas buvo atliekama pasitelkiant šilumos gamintojų konkurenciją. Turėjome aktyvų šilumos tiekėją ir aktyvius žaidėjus. Pigesnis kuras ir intensyvi konkurencija leidžia tikėtis, kad kuro kainų augimas bus atsvertas konkurencijos“, – nurodė M.Taparauskas.
Tuo metu Vilniuje, anot jo, nei intensyvios gamintojų konkurencijos, nei transformacijos link biokuro nebuvo.
„Šiuo metu Vilniuje daugiau nei 50 proc. šilumos gaminama naudojant gamtines dujas. Biokuras išnaudojamas pagaminant iki pusę šilumos apimčių. Taip pat nepriklausomų šilumos gamintojų pajėgumų nėra pakankamai, kad susidarytų intensyvi konkurencija, dėl to nėra motyvacijos kainas mažinti“, – sakė M.Taparauskas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė įspėjo, kad gyventojai taip pat gali imtis žingsnių, padėsiančių mažinti sąskaitas už elektrą.
„Gyventojai gali reikalauti iš savo pirmininkų, namo administratorių, kad šilumos punktas būtų tinkamai paruoštas šildymo sezonui, nes tai leidžia keliolika procentų sumažinti sąskaitas. Paruošimas nėra sudėtingas, tai šilumokaičių praplovimas ir panašiai – elementarių higienos darbų atlikimas“, – akcentavo I.Žilienė.
