VŠT vasarį pranešė, jog norėtų įsigyti biokuro katilines iš nepriklausomų šilumos tiekėjų ir laukia neįsipareigojančių pasiūlymų.
Bendrovės vadovas Mantas Burokas BNS pranešė, jog pasiūlymus pateikė dvi įmonės, dabar jie analizuojami. Jis negalėjo atskleisti, kas pateikė pasiūlymus.
„Turime du pasiūlymus. Analizuojame ir matome, kad trūksta šiek tiek informacijos. Patikslinus informaciją, planuojame susitikti deryboms ir tada žiūrėsime, ar pirkėjo ir pardavėjo pozicijos gali sueiti į vidurį“, – BNS sakė M. Burokas.
„E energijos“ vadovas Virginijus Strioga BNS patvirtino, jog pasiūlė VŠT įsigyti 20 megavatų galios katilinę Geologų gatvėje, netoli oro uosto, tačiau daugiau detalių neatskleidė.
„Toks yra mūsų verslas. Mes vystome projektus ir juos parduodame. Mes visada ieškome, jeigu kas brangiai perka, tai kodėl gi ne“, – kalbėjo V. Strioga.
„E energija“ 2016 metais už 1,9 mln. eurų pardavė 19,2 megavatų galios Petrašiūnų biokuro katilinę Kaune. Ją nusipirko „Kauno energija“.
Pasak BNS šaltinių, antrą pasiūlymą pateikė bendrovė „BaltCap“. Tačiau jos valdomo Infrastruktūros fondo valdytojas Šarūnas Stepukonis BNS nekomentavo, ar pateikė pasiūlymą VŠT.
„Šito negalime niekaip komentuoti“, – tvirtino Š. Stepukonis.
„Baltcap“ šiuo metu stato 16 mln. eurų vertės 48 megavatų galios biokuro jėgainę Gariūnuose, šalia trečiosios Vilniaus termofikacinės elektrinės. Jos statybas planuojama baigti kitų metų pradžioje.
Vilniuje tris biokuro katilines valdančios Vokietijos kapitalo bendrovės „Danpower“ atstovai BNS pranešė, jog pasiūlymo VŠT neteikė.
Anot M. Buroko, derybos su potencialiais katilinių pardavėjais gali prasidėti gegužę.
Sostinėje biokuro katilines taip pat valdo bendrovė „Grigeo“ ir baldų gamybos įmonė „Vilniaus baldai“, tačiau jos katilines daugiausia naudoja savo reikmėms.
Nepriklausomi šilumos tiekėjai Vilniuje valdo 152,3 megavato galios biokuro katilines. 45 proc. šilumos mieste pagaminama iš biokuro, 55 proc. – iš dujų. VŠT norėtų biokuro dalį iki 2020 metų padidinti 23 procentais.
VŠT iš nepriklausomų šilumos gamintojų norėtų įsigyti iki 100 megavatų galios biokuro įrenginių. Jei nepavyktų įsigyti jau veikiančių katilinių, VŠT svarstys pati statyti dvi naujas katilines, kurių bendra galia siektų 100 megavatų.
Prieš metus iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ šilumos ūkį po 15 metų nuomos perėmę VŠT valdo 65 megavatų galios biokuro katilą, įrengtą antroje termofikacinėje elektrinėje (TE-2) ir 15 megavatų galios katilinę Naujoje Vilnioje. Bendra jų galia 80 megavatų.
