„Vartotojai gali tikėtis, kad patikimumas bus užtikrintas, kad kaina bus suskaičiuota skaidriai – tai padaro reguliatorius, – antradienį, paleidus naująjį bloką, žurnalistams sakė D.Misiūnas. – Tikrai negaliu pažadėti, kad dugnas bus vienos ar kitos kainos, tačiau savo tiksluose turime stiprų postūmį dujų kainos valdymo link. Tikimės būti suskystintų dujų terminalo klientais ir tokiu būdu įgyvendinti modelį, kuris Europoje daug kur veikia – terminalas plius kombinuotas ciklas bazinės energijos gamyba.“
Naujojo bloko gaminamos elektros savikaina bus 33 ct/kWh – beveik 10 ct pigiau nei gaminamos senųjų blokų. Tačiau dėl pridėtinių kaštų, susijusių su praėjusių metų gamyba, galutinė kaina esą nemažės. Be to, anot D.Misiūno, elektros supirkimo kaina kitiems metams jau yra patvirtinta. Tiesa, ji priklausys nuo dujų kainos, kuri sudaro apie 80 proc. savikainos.
9-ojo bloko atidarymo iškilmėse antradienį premjeras Andrius Kubilius tvirtino, kad šis „moderniausių technologijų pavyzdys“ yra dar vienas instrumentas plėtoti Lietuvos energetiką.
Pasak bloką pastačiusios Ispanijos įmonės atstovo, projektas buvo sudėtingas, bet baigtas laiku ir neviršijant biudžeto. Jis taip pat pajuokavo, kad projektas įgyvendintas sėkmingai, nepaisant to, kad Ispanijoje vyrauja visai kitoks – šiltas klimatas.
Bloką per trejus metus pastatė Ispanijos koncernas „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“, nuo žiemos vyko jo bandymai, per šį laiką pagaminta apie 400 mln. kWh elektros energijos – 5 proc. šalies poreikio.
Skaičiuojama, kad 455 megavatų galios blokas galės patenkinti iki ketvirtadalio šalies poreikio, o tam pačiam energijos kiekiui pagaminti reikės 30 proc. mažiau gamtinių dujų. D.Misiūno žodžiais, kitiems metams patvirtinta gamybos kvota siekia 1,53 TWh, o tiek elektros pagaminti reikės 200-250 mln. kub. m dujų.
Tikisi pusantro-du kartus didesnio našumo
1,3 mlrd. litų apimties projektą finansavo ne tik bendrovė „Lietuvos energija“. Apie 581 mln. Lt skirta iš Tarptautinio Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo paramos fondo, maždaug 245 mln. Lt paskolą suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, pinigų paskolino Lietuvos komerciniai bankai.
Kombinuoto ciklo technologija Europos energetikos ūkyje plačiai naudojama. Griežti Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų standartai privertė gaminant elektrą kurą naudoti kuo efektyviau. Daug senų nuostolingai veikiančių ir perteklinių įrenginių pakeisti būtent šia technologija, kurios efektyvumas siekia 50–60 proc., taigi į aplinką išmetama mažiau teršalų.
Senuose šiluminiuose kieto ir skysto kuro blokuose elektra paverčiama tik 25–40 proc. suvartojamo kuro. Kombinuoto ciklo bloko našumas, tikimasi, bus daugiau nei 58 proc., o elektros energija jis turėtų aprūpinti ir kitas Baltijos šalis.
Elektrėnų projektas yra antras Baltijos šalyse, kuriame naudojama „General Electric“ tiekiama 9FB dujų turbinų technologija. Panašus įrenginys sumontuotas Rygos II šiluminėje elektrinėje, kuri yra didžiausia Latvijoje.
Veikia jau pusę amžiaus
Naujasis blokas pakeis 3-iąjį ir 4-ąjį blokus, kurie veikė nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios. Dalis jų įrenginių turėtų būti išmontuoti. Du blokai bus palikti rezerve, kad būtų išlaikytas sistemos stabilumas, jei sutriktų dujų tiekimas, mat juose galima kūrenti mazutą.
Už poros kilometrų nuo Elektrėnų įsikūrusi Lietuvos elektrinė pradėjo veikti prieš pusę amžiaus (tiesa, aštuntasis blokas baigtas tik 1972 m.). Ši šiluminė elektrinė buvo didžiausia Lietuvoje ir ne vienerus metus dirbo visu pajėgumu, kasmet pagamindama iki 9 mlrd. kWh elektros. Vėliau pagrindine tiekėja tapo IAE, o Elektrėnų jėgainė „pavaduodavo“ jai neplanuotai sustojus ar kitaip sutrikus tiekimui. IAE sustabdžius, ji tapo didžiausia elektros energijos gamintoja šalyje.
Lietuvos elektrinės pajėgumai siekia 1 800 MW: joje buvo įrengti keturi blokai po 150 MW ir keturi – po 300 MW. Visi pritaikyti deginti dujas ir skystą kurą, bet pastarasis naudojamas 7-ajame ir 8-ajame blokuose, kurie turi dūmų valymo įrenginius. 2-ame bloke sumontuotas dūmų valymo įrenginys - elektrostatinis filtras. Pernai jėgainė pagamino 1,099 TWh elektros.
Vietoj ežero galėtų šildyti ir Vilnių bei Kauną?
Bendrovei „Lietuvos energija“ giriantis modernia technologija, efektyvesniu naujo bloko darbu ir mažesne aplinkos tarša, kai kurie specialistai yra išreiškę abejonių dėl šio projekto. Mat 9-ojo bloko išskiriama šiluma esą nebus naudojama racionaliai – sudeginus brangias dujas gauta energija bus išskiriama į ežerą, nors ja esą galėtų šildytis ir Elektrėnai, ir Vilnius, ir Kaunas.
Vienas iš dabar veikiančių ir netrukus nurimsiančių senųjų blokų šildo ne tik Elektrėnų marias, bet ir miestą. Kadangi naujasis blokas tokios funkcijos neatliks, miestui šildyti projektuojamas naujas katilinių kompleksas. Jam pastatyti ir 9-ajam blokui baigti įmonei teko pasiskolinti dar 131 mln. litų.
Galimybių studiję atlikę konsultantai iš Danijos rekomendavo įrengti dujinius garo ir biokurą deginsiančius vandens šildymo katilus. Pastarųjų pajėgumas – 40 MW, dujinių garo katilų – 50 MW.
Pradėjus veikti naujajam blokui, maždaug 200 MW momentinės šilumos esą bus išmesta į marias, nors Elektrėnams šildyti per žiemos speigus jos užtektų vos penktadalio. Turbinoje karštis sieks net 600 laipsnių.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas prieš keletą mėnesių dienraščiui „Lietuvos žinios“ aiškino, esą vietoj 455 MW galios bloko reikėjo statyti 300 ir 150 MW galios kogeneracines elektrines Vilniuje ir Kaune. Jos pagamintų tiek pat elektros energijos, o kartu šildytų ir abu miestus.
„Šitas blokas paremtas technologija, skirta tik elektrai gaminti, – žurnalistams antradienį sakė D.Misiūnas. – Orientuojamės į šiltąjį metų laiką, kai nedirba kogeneracinės jėgainės ir negamina elektros jėgainės. Antras dalykas – nuolat jaučiame iššūkį dėl tiekimo patikimo, linijų apribojimų. Šitas blokas yra labai lankstus, apie 20 kartų lankstesnis nei senieji, gali pakelti arba sumažinti gamybą labai greitai.“
