Europos Sąjungos Trečiasis energetikos paketas skelbia, jog dujų tiekėjai negali valdyti magistralinių dujotiekių ES teritorijoje. Šis dokumentų paketas taip pat įpareigoja šių vamzdynų savininkus nediskriminuoti tiekėjų.
EK komisija nuo šių metų pradžios siekia ES narių mandato deryboms dėl „Nord Stream 2“ eksploatavimo sąlygų, tačiau nesėkmingai.
„Šios pataisos sukurtų neginčytiną teisės aktų paketą, kuris bus taikomas ir „Nord Stream 2“ projektui. Mūsų prioritetas – sukurti gerai diversifikuotą bei konkurencingą dujų rinką. Mes suprantame, kad „Nord Stream 2“ su šiuo prioritetu nesuderinamas. Mes nesutinkame su „Gazprom“ arba kai kurių Bendrijos narių nuostatomis, kad tie 55 mlrd. kubinių metrų yra tiesiog papildomos apimtys. Mes tai laikome tiekimo krypties pakeitimu. Komisijai labai svarbu, kad šis dujotiekis veiktų aiškaus teisinio reguliavimo rėmuose“, – sakė EK Generalinio energetikos direktorato vienas vadovų Klausas Dieteris Borchardtas.
Pagal „Gazprom“ inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą, prieš beveik šešerius metus pradėjusio veikti dujotiekio „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos metinis pralaidumas būtų padidintas dukart, nutiesiant dvi papildomas šio vamzdyno gijas. Jas planuojama pradėti tiesti ateinančių metų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos. Būtent tada baigs galioti „Gazprom“ ir Ukrainos dujų tranzito sutartis.
Tarp „Gazprom“ partnerių šiame projekte – Vokietijos energetikos kompanijos „Wintershall“ bei „Uniper“, taip pat Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“.
