„EK padarė išvadą, kad teigiamas priemonės poveikis tiekimo saugumui nusveria bet kokį galimą paramos sukeltą konkurencijos ir prekybos iškraipymą“, – rašoma pranešime.
„200 MW baterija yra vienas svarbiausių energetinių projektų nacionalinio saugumo prasme. Ši energijos kaupimo sistema padės užtikrinti patikimą, stabilų ir vartotojų interesus atitinkantį Lietuvos elektros energijos sistemos veikimą prieš ir po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – Energetikos ministerijos pranešime teigė ministras Dainius Kreivys.
Pasak EK, 200 megavatų (MW) galios kaupiklių įrengimas bus finansuojamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, EK teigiamai įvertinus Lietuvos ekonomikos gaivinimo planą ir jį priėmus ES Taryboje.
Dotaciją gaus už kaupimo įrenginių statybą atsakinga valstybės valdomo energetikos holdingo „Epso-G“ antrinė bendrovė „Energy cells“.
Izoliuoto darbo rezervui skirtus keturis elektros kaupiklius už 109 mln. eurų iki kitų metų pabaigos įrengs ir po to aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.
Anot ministerijos, „Siemens Energy“ ir „Fluence“ artimiausiu metu pradės projektavimą, o jį baigti planuojama 2022 metų vasarį. Kitų metų birželį numatoma pradėti įrenginių statybą, o trečiąjį ketvirtį jie bus testuojami ir turėtų pradės veikti lapkritį.
Baterijos bus įrengtos Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse.
Sinchronizavus tinklus su Europa ir vis daugiau elektros gaminant iš atsinaujinančių šaltinių, kaupikliai galės saugoti ir prireikus į tinklą patiekti saulės arba vėjo elektrinių pagamintą elektrą.
Trys Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija šiuo metu veikia posovietiniame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizuotis su Europa Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų pabaigos.
