„Saulės ir vėjo energetikos apimtys per keturis metus išaugo keturiskart ir sparčiai auga toliau, todėl būtina užsitikrinti atitinkamus elektros energetikos sistemos balansavimo sprendimus, kurie sudarytų technines galimybes tiek padidinti, tiek sumažinti elektros energijos gamybą ir vartojimą. Valstybės parama investicijoms į baterijas užtikrins tvarią ir sparčią atsinaujinančios energetikos plėtrą, palankias elektros energijos kainas vartotojams ir energetinę nepriklausomybę“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pagal schemą pagalba bus teikiama juridiniams asmenims tiesioginių dotacijų forma, skirta paremti įrengiant ne mažiau kaip 1200 MWh naujų elektros energijos kaupimo pajėgumų. Valstybė rems visas elektros energijos kaupimo technologijas, tiesiogiai prijungtas prie perdavimo tinklo arba tame pačiame taške prie elektros energijos perdavimo tinklų prijungtas elektrines. Projektai bus atrenkami konkurso būdu ir didžiausias pagalbos intensyvumas – 30 proc. atitinkamų investicinių išlaidų.
Energijos kaupimas yra labai svarbus norint užtikrinti būtiną visos elektros energijos sistemos lankstumą, stabilumą ir patikimumą. Energijos kaupimo technologijos yra įvairios ir pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl jos yra tinkamos teikti daug paslaugų energetikos sistemai ir prisidėti prie dekarbonizacijos tikslų. Visų pirma energijos kaupimas gali padėti integruoti atsinaujinančią energiją, elektrifikuoti ekonomiką ir sumažinti kitų ekonomikos sektorių išmetamą anglies dioksido kiekį.
Saulė ir vėjo energetikos apimtys Lietuvoje sparčiai auga ir šiuo metu sudaro beveik 3,5 GW, iš jų saulės – 1,95 GW, vėjo - – 1,54 GW. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija numato, kad iki 2030 m. instaliuota saulės energijos galia sieks 4,1 GW, o vėjo galia gali siekti 5,9 GW, įvertinus tiek sausumoje, tiek jūroje įrengiamas jėgaines. Vėjo ir saulės jėgainėse pagaminamos elektros energijos kiekis labai priklauso nuo klimatinių sąlygų, elektros gamyba nėra tolygi, todėl elektros energetikos sistemoje turės būti prieinamos žymiai didesnės balansavimo bei rezervinių pajėgumų galios nei buvo įprasta naudojant iškastinį kurą. Taip pat turės būti įdiegtos lanksčią energijos paklausą užtikrinančios priemonės bei technologijos, kurios sukurtų papildomą elektros energijos paklausą, kai esant perteklinei gamybai jos kaina maža, ir kurios sumažintų vartojimą, kai elektros energijos trūksta ir jos kaina yra aukšta. Atitinkamai, 2030 m. Lietuvai reikės iki 1,5 GW elektros energijos kaupimo pajėgumų.
