Penktadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytos infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo priemonės.
Kainų šokui mažinti bus skirta apie 1,1 mlrd. eurų, tokia pati dalis teks ir žaliosios energetikos skatinimo priemonėms.
Kovo mėnesį išankstinė metinė infliacija pasiekė rekordinius 15,6 proc. O Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija, nepriklausomai nuo to, ar realizuosis konvencinis, ar šoko ekonomikos scenarijus, šiais metais bus tarp 10–11 proc.
Tarp Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių numatyta didinti pensijas, vaiko pinigus ir kitas socialines išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, taip pat 80 eurų iki 540 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), o pensijas padidinti 5 proc. Visoms šioms priemonėms bus skirta virš 315 mln. eurų.
Siekiant kompensuoti gyventojams ir verslui išaugusias energetikos kainas, bus skirta 832 mln. eurų. Didžiąją paramos dalį sudarys dujų ir elektros kainų dalies kompensavimas gyventojams – tam bus skirta 570 mln. eurų.
Dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui verslui iš viso bus skirta 262 mln. eurų. Tiesiogiai dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui teks 120 mln. eurų, parama verslui ir nukentėjusiems sektoriams – 142 mln. eurų.
Dar maždaug 1 mlrd. eurų ketinama ilgainiui skirti energetinei nepriklausomybei stiprinti – finansuoti ilgalaikius projektus: gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, vėjo jėgainių jūroje statybai, energijos kaupimui.
Ekonomistai: planas geras ir plačiai apimantis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min teigė, kad jį teigiamai nustebino siūlomų priemonių dydis ir tikėtina plano įtaka ekonomikai. Jis sako tikėjęs mažesnio, apie 0,5 mlrd. eurų, vertės plano.
„Didžioji dalis pinigų bus išleidžiama šiemet. Vadinasi, dėl jo pavyks išvengti ir ekonomikos nuosmukio ir stagnacijos. Jis bus pakankamas tam, kad amortizuotų ir nuostolius verslams, kurie yra labiausiai paveikti karo Ukrainoje, ir gyventojams, kurie galėjo sumažinti vartojimą dėl didelės infliacijos“, – kalbėjo jis.
N.Mačiulis pridūrė, kad, be šio plano, perkamosios galios nuostolius kompensuos ir iki šiol kovai su aukštomis energetikos kainomis pasitelkti įrankiai.
„Nebereikėtų baimintis recesijos ar stagnacijos“, – apibendrino N.Mačiulis.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė planą taip pat vertinanti teigiamai.
„Nemaža dalis lėšų yra skirta ne pravalgymui, o nukreipta į struktūrinius pokyčius. Antiinfliacinis tinklas pažeidžiamiausios visuomenės sluoksniams yra daromas ne horizontaliomis, įvairių mokesčių sumažinimo priemonėmis, bet būtent taikliai taikant finansinę paramą tiems, kas iš tikrųjų nuo infliacijos nukenčia skaudžiausiai“, – 15min kalbėjo ekonomistė.
Kalba ir apie dar drąsesnes priemones
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pritarė, kad bendras įspūdis buvo teigiamas, jis ypač išskyrė planus didinti NPD.
„Bus taip, kad trys ketvirtadaliai MMA bus neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu. Tai sakyčiau, kad, kalbant apie žmonių perkamosios galios sustiprinimą, šis punktas turės didžiausią poveikį“, – 15min komentavo jis.
Pašnekovas taip pat teigė palankiai vertinantis ir pensijų didinimą. Labiausiai iš visų pasiūlytų priemonių jam patiko pasiūlymas uždėti lubas energetikos kainų augimui vartotojams.
Vis dėlto A.Izgorodinas pasigedo platesnio požiūrio ir pasiūlė pagalvoti ir apie laikiną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimą. Anot jo, tokiu atveju perkamosios galios padidėjimą galėtų pajusti didesnė visuomenės dalis.
„GPM sudaro gana mažą dalį valstybės pajamų struktūroje. Lietuvoje daugiau negu pusė visų biudžeto įplaukų suneša vartojimo mokesčiai –pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizai. Galbūt galimybes sumažinti GPM reikėtų svarstyti ateityje“, – komentavo jis.
I.Genytė-Pikčienė teigė, kad iš viso paketo ryškiausiai išsiskiria vaiko pinigų didinimas. Kai kitos socialinės priemonės yra daugiausiai nutaikytos į labiausiai nepasiturinčius gyventojus, didesnes išmokas už vaikus gaus visi tėvai, nepriklausomai nuo jų pajamų. Pagal pasiūlytą planą išmokos už vaikus didėtų nuo 73,5 iki 80,5 euro už kiekvieną vaiką.
„Šiuo atveju ta priemonė nėra taikli. Nemaža dalis vaikų turinčių šeimų gali atlaikyti šitą infliacinį šoką savarankiškai“, – kalbėjo ji.
Vietoj to ekonomistė siūlytų eiti dar toliau ir sulyginti minimalią mėnesinę algą (MMA) su neapmokestinamu pajamų dydžiu. Taip būtų atliepti mažiausias pajamas gaunančių gyventojų poreikiai infliacijos akivaizdoje.
Dėmesys verslui – svarbus, dėl paramos dydžio nesutariama
A.Izgorodinas taip pat pasidžiaugė plane skirtu dėmesiu verslui ir teigė, kad tokiu plačiu mastu verslo išgyvenimo problema šios krizės sąlygomis sprendžiama bene pirmą kartą.
„Tas yra svarbu, nes kainas kelia ne vartotojai, o įmonės. Jeigu nebūtų priemonių įmonėms, atitinkamai būtų labai naivu tikėtis, kad infliacija sulėtėtų“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto jis pasigedo dar didesnio dėmesio verslui. „Žmonėms elektros dujų subsidijavimui skirta 570 mln. eurų, verslui – tik 120 mln. eurų. Tai 4,7 karto mažiau. Manyčiau, kad ateityje būtų galima didinti paramos verslui dalį“, – pažymėjo A.Izgorodinas.
Tuo tarpu N.Mačiulis teigė, kad labai nedidelė dalis verslų patiria tiesioginius nuostolius dėl karo Ukrainoje, todėl didesnės paramos verslui ir nereikėjo tikėtis.
„Nereikia užmiršti, kad tai nėra pirmoji paramos priemonė, nes jau nuo metų pradžios „Invega“ teikia labai plačios apimties paskolų garantijas tiems verslams, kurie susiduria su likvidumo ir mokumo problemomis. Daugeliui verslų turbūt užteks tos paramos“, – kalbėjo jis.
I.Genytė-Pikčienė taip pat džiaugėsi, kad šiame plane nebuvo pamirštas verslas. „Lietuvos pramonė yra labai imli energetikos nešėjams. Šitas šokas, kuris tęsiasi jau nuo pernai metų rudens, vienareikšmiškai prastina mūsų konkurencingumą. Rusijos karui Ukrainoje įsibėgėjus, prisideda ir papildomų iššūkių, kalbant apie žaliavas ir panašiai“, – sakė ekonomistė.
Ji akcentavo, kad numatytas priemones verslui reikėtų įgyvendinti kuo operatyviau, kad pagalba neišsitęstų per keletą mėnesių.
Plano finansavimas nebus našta
Kalbinti ekonomistai teigė, kad tokio plano finansavimas valstybei nebus našta, nes šalis skolinasi už mažas palūkanas, į biudžetą metų pradžioje surenkama daugiau lėšų nei planuota, be to, dalis plano įgyvendinimui skirtų lėšų tiesiog bus Europos Sąjungos skirtų investicijų paspartinimas.
N.Mačiulis kalbėjo, jog guodžia tai, kad Lietuvos valstybės skola net ir po pandeminio skolinomosi vis tiek išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje.
„Du papildomi procentiniai punktai į biudžeto deficitą nelabai kažką keičia ir nedestabilizuoja valstybės finansų. Tuo labiau kad Lietuva turės ir neplanuotų pajamų biudžete, ką jau rodo ir sausio–vasario duomenys“, – pažymėjo ekonomistas.
A.Izgorodinas pastebėjo, kad Lietuva vis dar skolinasi už mažas palūkanas, šiuo metu jos siekia apie 1,5 proc. dešimčiai metų. „Rinkose riba, už kurią valstybei sunkiai sekasi pasiskolinti, yra 7 proc. Kol kas Lietuva skolinasi labai pigiai, plano finansavimas nebūtų sudėtingas“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis užsiminė, kad euro zona susiduria su visiškai nauja finansine realybe. O Europos Centrinis Bankas (ECB) atsakingas ne tik už infliaciją, tačiau ir zonai priklausančių valstybių finansinį stabilumą. Jis neatmetė galimybės, kad ECB galėtų pasiūlyti ir naujų finansinių priemonių, taip pat ir dėl to, kad ir Europos Komisija galėtų švelninti narėms taikomas fiskalines taisykles.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad planas yra „reikšmingas ir taiklus“, paramą skiriant mažas ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
„Tuo pačiu sprendžiamos ilgalaikės problemos mažinant darbo mokesčius ir didinant investicijas į energijos efektyvumą. Tokios didelės apimties valstybės pagalbos pavyzdžių Europos Sąjungoje kol kas nėra. Todėl bus svarbu atidžiai stebėti infliacijos dinamiką ir nepamiršti įsipareigojimų sutvarkyti gyvulių ūkį mokesčių sistemoje, kad neužkrautume nepakeliamos paskolų naštos ateities kartoms“, – 15min komentavo jis.
2022 metų biudžeto pataisas valdantieji Seimui žada pateikti iki balandžio 14 d., o jas priimti numatoma gegužės viduryje. Tikimasi, kad tokiu atveju pakeitimai įsigaliotų nuo birželio 1 d., dalis kompensacijų bus pritaikytos atgaline data nuo sausio 1 d.
