Ekspertai sako, kad šaltasis sezonas kaip tik yra tinkamas metas gyventojams pradėti galvoti apie saulės elektrinių įrengimo darbus. „Kuo anksčiau saulės elektrinė bus sumontuota, tuo greičiau pradės generuoti elektros energiją ir grąžinti investuotas lėšas. Lietuvoje saulės elektrinių sezonas prasideda jau kovą. Tuo metu elektrinės gamina beveik dvigubai daugiau elektros energijos nei spalį, balandžio mėnesį – gerokai daugiau nei rugsėjį, o gegužės mėnesį elektros energijos pagaminimo rezultatai dažniausiai būna geriausi per visus metus. Tad pavasario mėnesiai yra žymiai produktyvesni už rudens.
Žiemą saulės elektrinės taip pat generuoja elektrą, tik, žinoma, mažesniais kiekiais nei likusiais mėnesiais. Palyginimui, visais šaltojo sezono mėnesiais saulės elektrinė pagaminama tiek pat elektros energijos kaip per vieną kovo mėnesį standartinėmis sąlygomis. Kadangi šaltuoju sezonu saulės elektrinė elektrą vis tiek gamina, žiemą elektrines įsirenginėjantys gyventojai lėšas įšaldo gerokai trumpesniam laikui nei tie, kurie planuoja jas įsirengti prasidedant šiltajam sezonui“, – sako energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.
Svarbu spėti iki pavasario
K.Dryžo teigimu, pats iki 10 kW elektrinės montavimas ant namo stogo gali trukti nuo vienos iki trijų dienų ir tai priklauso nuo stogo būklės ir jo dangos tipo. Tačiau visas procesas su paraiškų dėl paramos pateikimu, sutarties sudarymu ir elektrinės įrengimu dažniausiai trunka apie du mėnesius, o jei tiekėjas neturi sandėlyje reikiamos įrangos arba atsiranda daugiau norinčių įsirengti saulės elektrines tuo pačiu metu, įrengimo darbai gali užtrukti ir ilgiau.
„Dėl šios priežasties norint kuo labiau išnaudoti mūsų saulėtą sezoną sprendimą statytis saulės elektrinę verta priimti metų pabaigoje. Kaip liaudies išmintis pataria roges ruošti vasarą, taip mes rekomenduojame apie saulės elektrines pradėti galvoti rudenį ir statytis nieko nelaukiant, kad jas būtų spėta sumontuoti iki vasario pabaigos – prieš pat elektros gamybos sezono pradžią“, – pataria ekspertas.
Jis klaidinga vadina nuomonę, kad rudenį ir žiemą saulės elektrinių įrengti negalima dėl oro sąlygų, ir sako, kad elektrinės nemontuojamos tik tada, kai stipriai lyja, sninga, pučia smarkus vėjas ar laikosi dideli šalčiai.
„Be abejo, saulės elektrinių montavimą lengviausia atlikti šiltuoju metų laiku, didžiąja dalimi dėl to, kad esant žemai oro temperatūrai ir permainingoms sąlygoms sudėtingiau dirbti modulius montuojantiems darbininkams: jie turi būti šilčiau apsirengę ir judėjimas yra šiek tiek varžomas, be to, gali atsirasti odos nušalimo rizika, nes elektros darbai paprastai atliekami plikomis rankomis.
Tačiau žiemą montavimai irgi vyksta. Pavyzdžiui, per pastaruosius dvejus metus nebuvo nei vienos darbo savaitės, kada blogos oro sąlygos būtų neleidusios atlikti montavimo darbų visas penkias dienas iš eilės“, – tikina pašnekovas.
Žema oro temperatūra – ne kliūtis
Dažnai galvojama, kad apniukusiomis dienomis, kurių rudenį ir žiemą būna gerokai daugiau, saulės elektrinė negeneruoja elektros. Pasak eksperto, Lietuvoje keturi mėnesiai nuo lapkričio iki vasario yra išties mažiausiai efektyvūs, bet kitus aštuonis mėnesius saulės pakanka pasigaminti reikiamam kiekiui elektros, nes debesuotumas nėra visą laiką vienodas.
Kaip pavyzdį K.Dryžas pateikia realią Plungės r. įrengtą 10,2 kW galingumo saulės elektrinę ir jos rugsėjo mėnesį sugeneruotos elektros energijos pokyčius. „Visiškai apsiniaukusią dieną, kai saulė nešvietė net protarpiais, elektrinė pagamino 5,82 kWh elektros energijos. Iš dalies debesuotą dieną pagamintos elektros kiekis jau buvo beveik šešis kartus didesnis ir siekė 33,99 kWh. Visiškai saulėtą dieną ši elektrinė pagamino 61,21 kWh elektros energijos.
Akivaizdu, kad labai apsiniaukusią dieną elektrinė išnaudoja tik apie 10 proc. savo potencialo, tačiau vidutiniškai debesuotą ji jau dirba 40-50 proc. pajėgumu, o per visą mėnesį pagamintos elektros energijos kiekiai pasiskirsto tolygiai“, – tvirtina K.Dryžas.
„Elektrum Lietuva“ atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad itin saulėtą dieną žiemą elektrinė gali momentiškai ar kelioms valandoms pagaminti daugiau energijos nei tuo pačiu metu vasarą, nes esant žemesnei oro temperatūrai saulės moduliai veikia šiek tiek efektyviau nei per itin didelius karščius. Tai nutinka paprastai dėl to, kad kylant oro temperatūrai dėl kaistančių paviršių ir saulės modulių elektrotechninių savybių tolygiai mažėja saulės modulių galia.
„Saulės moduliams optimalia temperatūra laikomi +25C ir tokiomis sąlygomis modulių gamintojai juos testuoja bei nustato galią. Specifikacijose visada būna nurodyta, kiek elektros gamyba krenta ir kyla didėjant ar mažėjant temperatūrai. Itin aukšta oro temperatūra gali sumažinti modulių produktyvumą iki 15-25 proc., priklausomai nuo saulės modulių gamintojų, o temperatūrai krentant saulės modulio galia gali net padidėti truputį daugiau nei yra nustatyta gamintojų specifikacijoje“, – aiškina K.Dryžas.
Apie bendrovę:
„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė. Įmonių grupė pagamina daugiausiai žaliosios energijos Baltijos šalyse, o Europoje patenka į TOP3 „žaliausių“ gamintojų sąrašą. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą 8000 įmonių bei daugiau nei 2000 namų ūkių, tiekia dujas beveik 150 bendrovių, yra įrengusi beveik 300 saulės elektrinių.
