Analizė dar nepradėta, o ekspertai svarsto, kad Lietuvą gelbės elektros eksportas iš Skandinavijos, gausesnis biokuro naudojimas ir vėjo energetikos plėtra, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
„Scenarijus, kai nebelieka VAE, visai mažai tyrinėtas. Tokia perspektyva Baltijos šalių mastu turi būti nedelsiant nuodugniai analizuojama, įvertinant valstybių planus ir galimybes, alternatyvius scenarijus. Turi būti rastas geriausias scenarijus, antraip gali tekti balana šviestis“, – tvirtina Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vedėjas Vaclovas Miškinis.
Pasak jo, jei VAE nebelieka, jos vietą regione bent iki 2020 metų užima Estijos skalūnai ir gamtinės dujos: gal perkamos iš Rusijos, gal importuojamos per terminalą.
„Greičiausiai būtų plėtojama atsinaujinančių šaltinių, o labiausiai biokuro energetika, didžiųjų miestų elektrinės gali pereiti nuo dujų prie biokuro, daugiau biokuro jėgainių turėtų rastis mažesniuose miestuose. Toliau galėtų plėtotis vėjo energetika, bet problema išliks jos nepastovumas. Jei Baltijos regionas smarkiai pakryptų vėjo energetikos link, Kruonio HAE net ir su naujuoju agregatu ją išspręstų tik iš dalies. Elektros importo galimybės labiau prasiplės nuo 2016 metais, kai pradės veikti jungtis su Švedija, teigiamai prisidės ir naujoji Estijos ir Suomijos elektros jungtis,“ – regiono energetikos be VAE paveikslą piešia V.Miškinis.
Europos Komisijos ir Pasaulio banko energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas mano, kad sėkmingai vykstant jungčių su Skandinavija projektams, Lietuva galės tapti Skandinavijos energetikos sistemos dalimi ir naudotis geromis jų hidroelektrinių kainomis, o retkartėmis – ir elektra už priimtiną kainą iš Rusijos.
