Finansų ir energetikos ministrai antradienį pristatė siūlymą šį šildymo sezoną sumažinti PVM tarifą centralizuotam šildymui nuo 9 proc. iki 0. Ši tvarka įsigaliotų nuo sausio 1 d. ir būtų įgyvendinama atgaline data. Lengvatos galiojimas baigtųsi balandžio 30 d. kartu su šildymo sezono pabaiga. Tai biudžetui kainuotų apie 23 mln. eurų.
PLAČIAU SKAITYKITE: Šildymo kainų mažinimui pasitelks dvi priemones: naikins PVM ir skatins saulės elektrines.
Nauji pasiūlymai reiškia, kad šildymo sąskaitos turėtų būti 9 proc. mažesnės nei tos, kurias gyventojai buvo mokėję iki sausio ir būtų mokėję likusius šildymo sezono mėnesiais. O realus šilumos suvartojimas ir sąskaitų dydis priklausys nuo individualių sąlygų savivaldybėse.
R.Kuodis: jokios ekonominės logikos
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigė, kad mažindami PVM tarifą šildymui, valdantieji bando problemas nustumti į ateitį ir vertina šiuos siūlymus neigiamai. Anot jo, tokiu būdu silpninama visuomenė, kuri vėliau neiškęs didesnių iššūkių.
„Čia tas pats, kai neturi tūkstančio eurų kažkokiam daiktui, išdėstai ir moki kas mėnesį po 100 eurų. 10 kartų sušvelnini kainos šoką, bet galiausiai sumoki 1200 eurų. Analogijos su greitaisiais kreditais susieina, bet neturime ieškoti ekonominės, kiek politinės logikos.
Politikai mėgsta tokias masines lengvatas didelėms grupėms žmonių nepasakant, kad tuo pat metu mažės biudžeto pajamos, lėčiau augs pensijos ar biudžetininkų algos. Jeigu žmonės matytų šių dalykų abi puses, galbūt jie kitaip vertintų ir pačias lengvatas, ne kaip kokią maną iš dangaus, bet kaip dalyką, kurį verta iškęsti, susimąstyti apie ilgesnes pasekmes tokio vaikų darželio“, – 15min sakė jis.
Taip pat R.Kuodis pasigenda teisingumo, mat tie, kurie kaime namus šildosi malkomis, tokios lengvatos nesulauks, o ir gali gauti mažiau pajamų dėl pamažėjusio biudžeto.
„Bet, turbūt, ekonominę logiką užgoš politinis noras žaisti socialinį populizmą. Taigi jeigu viena partija pradeda jį žaisti, tai turi žaisti ir kitos partijos, kad neprarastų šansų politinėje kovoje“, – kalbėjo jis.
Politikai mėgsta tokias masines lengvatas didelėms grupėms žmonių nepasakant, kad tuo pat metu mažės biudžeto pajamos, lėčiau augs pensijos ar biudžetininkų algos.
Pasak R.Kuodžio, ši 9 proc. lengvata, turint omeny, kad žaliavų kainos auga žymiai sparčiau, nesudarys labai reikšmingos sumos.
„Tai daugiau bandymas parodyti, kad valdžia kažką daro“, – aiškino jis.
A.Bartkus: reikia ramybės
Griežtai apie siūlymą pasisakė ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus, kuris norą mažinti PVM pavadino populizmu.
„Eilinį kartą Vyriausybė pasirodo, kad jie yra populistai. Visos manipuliacijos PVM'u pasibaigia tuo, kad jeigu nuleidžiame kainą pagal tai, kiek yra nuleidžiamas PVM'as ir padarome tai laikinai, atstačius po kelių mėnesių kainos grįžta į tą patį lygį. Tai joks ne problemos sprendimas. Kaip tokia priemonė padeda išspręsti kainų lygio problemas? Niekaip. Ją tiesiog paima ir permeta į ateitį“, –
Be to, pasak A.Bartkaus, PVM mažinimas laikotarpiu, kai auga sąnaudos, greičiausiai neduos norimos naudos.
Visos manipuliacijos PVM'u pasibaigia tuo, kad jeigu nuleidžiame kainą pagal tai, kiek yra nuleidžiamas PVM'as ir padarome tai laikinai, atstačius po kelių mėnesių kainos grįžta į tą patį lygį.
„Arba kainos iš viso nepasikeis, nes gamintojas susiduria su spaudimu peržiūrėti kainas, arba jos pasikeis, sumažės, galbūt tokia pačia apimtimi, kaip sumažintas PVM, bet labai greitai dėl sąnaudų spaudimo išaugs. Ir kai ateis laikas po pusės metų atstatyti PVM, kainų lygis bus jau didesnis negu tas, kuris būtų egzistavęs iki manipuliacijos šiais PVM“, – aiškino jis.
A.Bartkus pažymėjo, kad dabartinės didelės kainos nėra tragedija, o jų augimas susijęs su vartojimo šuoliu. O ir kainos kyla, eksperto teigimu, ne pirmą kartą.
„Pirmas dalykas, ko dabar reikia, tai ramybės. Viskas. Ramybės ir užsiimti kitais, svarbesniais reikalais“, – 15min kalbėjo jis.
O politologas Ramūnas Vilpišauskas mano, kad PVM šildymui naikinimas yra kraštutinė priemonė ir neatitinka šios valdančios koalicijos bendrų nuostatų, bet gal ir pateisinama tokiomis kraštutinėmis sąlygomis.
„Nors kaip ir nemažai kitų ekonomistų, manau, kad parama išmokomis iš biudžeto skurdžiau gyvenantiems būtų tikslingesnė ir socialiai teisingesnė priemonė, bet jai reikėtų daugiau administravimo pastangų“, – 15min sakė R.Vilpišauskas
T.Povilauskas: nueita lengviausiu keliu
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas, 15min tvirtino, kad tokio pasiūlymo buvo galima tikėtis.
„Akivaizdu, kad Vyriausybė negalėjo nereaguoti atsižvelgiant į visą visuomenėje susidariusį erzelį dėl šilumos kainų šuolio. Valdančioji koalicija kartu su Vyriausybe turėjo kažkokį veiksmą padaryti, kad parodytų, kad jie reaguoja ir sprendžia trumpalaikes problemas. Šis sprendimas yra padiktuotas politinio noro parodyti, kad padedama gyventojams“, – sakė jis.
Pasak T.Povilausko, valdžia šiuo atveju eina paprasčiausiu būdu. Taigi bandyta rasti sprendimą, kuris nekainuotų daug lėšų. Be to, ekonomistas pabrėžia, kad tai, jog sprendimas yra laikinas – sveikintina.
„Geras sprendimas keturiems mėnesiams ir taškas, o po to žiūrėti, kaip vystysis situacija toliau“, – teigė jis.
Ž.Mauricas: sprendimas keistas
Griežtesnės nuomonės laikosi „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris išgirdęs, kad priemonė būtų taikoma atgaline tvarka, bandė parinkti švelnesnius žodžius ir tvirtino, kad sprendimas – labai keistas.
„Atgaline data bet koks sprendimas labai keistas. Bet koks sprendimas vienaip ar kitaip veikia gyventojų elgseną ir turėtų būti priimtas prieš vieną ar kitą veiksmą, kad žmonės galėtų pasiruošti. Atgaline data priimtas sprendimas sukelia daug gyventojų nepasitenkinimo, nes dalis žmonių ėmėsi, galbūt, tam tikrų veiksmų, kurių nebūtų ėmėsi, jei būtų žinoję, kad toks sprendimas buvo priimtas. Pavyzdžiui, gal vieni mažiau šildėsi būstą, kiti ieškojo kitokių alternatyvų“, – teigė ekonomistas.
Ž.Maurico nuomone, 9 proc. šildymo sąskaitų sumažinimas nepadarys esminio skirtumo, bet tai įneš neapibrėžtumo ir nenuoseklumo, kurio šiuo metu ekonomikai trūksta.
„Dėl tokių sprendimų žmonės gali pamesti horizontą, kryptį, kur plaukiame. Tai padidina neapibrėžtumą, nes gal dar ką nors sugalvos atgaline data“, – sakė jis.
Be to, ekonomistas nemato PVM lengvatos prasmės ir mano, kad ji ne tik padidintų socialinę, bet ir regioninę atskirtį.
„Iš tokios lengvatos daugiau naudos gauna didesnio ploto būstą turintys žmonės. Bet ji didina ir regioninę atskirtį, nes Kaunas ir Klaipėda susitvarkė savo šildymo sistemas, o dabar visa Lietuva turės dalintis vilniečių našta“, – aiškino jis.
Paklaustas, kaip vertina tai, jog anksčiau Vyriausybė siūlė PVM tarifą šildymui sumažinti nuo 9 iki 5 procentų, tačiau neplanuoja sekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti PVM maistui, Ž.Mauricas tvirtino, kad tai lemia politiniai motyvai.
„Toks sprendimas skirtas labiau sumažinti įtampą šiuo momentu, bet jis galbūt trumpalaikę ir minimalią naudą duos, bet realios neduos, nes vis tiek kainos kils“, – tvirtino jis.
