Ir nors apsispręsti dėl jo bus galima iki gruodžio vidurio, jau dabar reikėtų nepraleisti kito svarbaus žingsnio – iki rugpjūčio 31 dienos gyventojai turėtų priimti sprendimą, ar pasidalinti savo elektros energijos naudojimo duomenimis su elektros energijos tiekėjais.
Svarbu paminėti ir tai, kad apie nesutikimą galima pranešti ir vėliau, tokiu atveju kliento duomenys bus ištrinti iš tolimesnių duomenų patiekimų nepriklausomiems tiekėjams.
Pateikti duomenis – naudinga
Ekspertai sako, kad toks pasirinkimas būtų naudingas jiems patiems – žinodami vartotojų įpročius, tiekėjai tarpusavyje konkuruotų dėl geriausio pasiūlymo.
„Tiekėjai, gavę informaciją apie gyventojų elektros energijos vartojimo įpročius, ieško geriausio individualaus sprendimo. Todėl svarbu nurodyti, kiek ir kada kokios energijos reikia – kiek įprastai jos sunaudojama per mėnesį, ar ji aktualesnė dieną, ar naktį, patogesnis vienos ar dviejų laiko zonų tarifas, koks sutarties pasirašymo terminas priimtinas“, – 15min sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
Pasak jo, nusprendus pasidalinti elektros energijos naudojimo duomenimis su tiekėjais, svarbu žinoti, kokios informacijos jie gali prašyti – ji yra susijusi tik su vartojimo įpročiais: elektros energijos suvartojimo kiekiu, skirtingų tarifų aktualumo proporcijomis, galimu žalios energijos poreikiu. Todėl baimintis dėl informacijos pateikimo nereikėtų tol, kol neprašoma asmeninių duomenų – asmens kodo, banko prisijungimo kodų ir pan.
„Labai gaila, kad atsiranda nesąžiningų sukčių, kurie bando pasinaudoti situacija ir prašo vartotojų informacijos, neturinčios nieko bendra su elektros energijos duomenimis. Nepriklausomi tiekėjai neprašo gyventojų pateikti nei asmens kodo, nei banko sąskaitos – tai gali būti aktualu nebent vėlesniame etape, jau pasirašant konkrečias sutartis. Todėl susidūrus su įtartinais prašymais, ragintume asmeninės informacijos neatskleisti ir kreiptis tiesiai į policiją“, – sako R.Pocius.
Svarbiausi klausimai elektros tiekėjams
VERT atstovo teigimu, nors dalis gyventojų jau suskubo pateikti duomenis, dalis jų vilkina procesus laukdami paskutinės dienos. Tai esą neretai lemia žinių trūkumas – dalis gyventojų nėra pakankamai susipažinę su siūlomomis galimybėmis, mažai žino ir apie savo pačių elektros energijos poreikius.
„Dažniausiai įvairios baimės kyla dėl procesų neišmanymo. Gyventojai, rinkdamiesi tiekėją, neretai net nežino, ko jų paklausti, todėl klausia vieno – tai ką man rinktis? Yra tokių, kurie niekuomet nesidomėjo elektros energija, jie nežino, kiek patys jos sunaudoja, todėl pasirinkimas reikalauja papildomo įsigilinimo. Stengiamės kaip įmanoma supaprastinti procesus, tačiau norint, kad jie vyktų sklandžiai, būtina ir patiems atlikti namų darbus“, – tikina pašnekovas.
Gyventojai, rinkdamiesi tiekėją, neretai net nežino, ko jų paklausti, todėl klausia vieno – tai ką man rinktis?
Pirmiausia, ką turėtų savarankiškai padaryti kiekvienas namų ūkis – sužinoti, kiek elektros energijos jis suvartoja dieną, kiek – naktį. Turint šiuos duomenis jau galima teirautis, ką konkretus tiekėjas gali pasiūlyti.
Didės patrauklių paketų pasiūla
R.Pocius taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į papildomus klausimus – pasidomėti ne tik tarifų dydžiais, galimomis nuolaidomis, bet ir sutarties pasirašymo terminu, jos nutraukimo anksčiau laiko galimybėmis, tokiu atveju taikomomis sankcijomis.
„Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. gyventojų renkantis tiekėją vis dar svarbiausia yra kaina. Tačiau tiekėjai bando atrasti ir kitų įvairių pridėtinių verčių, jie vartotojui siūlo įvairius kelių paslaugų paketus – pavyzdžiui, sudarius sutartį garantuoja nemokamas įmokas. Latvijoje elektros energijos tiekėjas yra ir interneto tiekėjas, todėl perkant abiejų paslaugų paketą siūloma patrauklesnė kaina. Panašūs sprendimai ateityje turėtų būti taikomi ir Lietuvoje – gyventojai individualiai spręs, kas jiems asmeniškai reikalingiausia ir naudingiausia“, – sako energetikos ekspertas.
Žalios energijos ateitis
Pasak jo, ateityje dar labiau išaugs ir susidomėjimas žalia saulės ir vėjo energija. Gyventojai jau dabar vis dažniau atsigręžia į švaresnius ir tvaresnius sprendimus, juos taiko ir savo kasdieniams poreikiams.
„Situacija nuteikia pozityviai: Lietuvoje jau yra daugiau nei 100 tūkst. elektros energiją gaminančių vartotojų ir ta tendencija tik auga. Nutolusių saulės parkų plėtra sparčiai didėja – džiugu, kad vartotojams rūpi ne tik mažesnė elektros kaina, bet ir aplinkosauga, atsiranda vis daugiau norinčių prisidėti prie gamtos tausojimo, juolab, kad dalis įrengimų subscidijuojama. Toks sprendimas yra gera investicija – stebint elektros energijos pabrangimą biržoje galima jaustis nepriklausomiems dėl kainų svyravimų, – tai yra didžiulė nauda vartotojui“, – tikina R.Pocius.
Ekspertas tikina, kad galimybių pasirinkti geriausią sprendimą šiandien yra nemažai – svarbu laiku atlikti reikalingus žingsnius. Nuo rugsėjo mėnesio VERT ketina gyventojams pristatyti palengvinimą – šiuo metu kuriama speciali virtuali skaičiuoklė, kurioje įvedus elektros energijos suvartojimo duomenis bus galima matyti skirtingų tiekėjų pasiūlymus.
Suprasti akimirksniu: kas yra elektros rinkos dereguliacija?
- Iki šiol elektrą pirkome iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
- Dabar elektros tiekimo paslaugą galės siūlyti įvairios bendrovės, kurios, be konkurencingos kainos, pasiūlys ir daug kitų vartotojui naudingų paslaugų.
- Elektros rinkos liberalizavimas vyksta įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Komerciniai vartotojai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų privalomai perka nuo 2013-ųjų, o nuo 2021 m. jų pavyzdžiu seka ir buitiniai vartotojai. Iš viso numatyti trys dereguliacijos etapai – šiuo metu vyksta antrasis, kada nepriklausomus elektros energijos tiekėjus privalo pasirinkti vartotojai, per metus suvartojantys 1000-5000 kWh. Tačiau sudaryti sutartį su norimu tiekėju gali ne tik jie, bet ir tie vartotojai, kurie patenka į trečiąjį etapą.
- Savo, kaip nepriklausomo elektros tiekėjo, paslaugas vartotojams šiuo metu siūlo 7 bendrovėmis: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas energija“, „EGTO“ energija, „Vilniaus energija“ ir mažąja bendrija „Birštono elektra“.
- Visą aktualiausią informaciją apie Lietuvoje vykstantį elektros rinkos liberalizacijos procesą galima rasti ČIA.
