„Tai, kad atsirado pasiūlymas iš Europos Parlamento, kuris atitinka Lietuvos skaičiavimus, tikrai yra rimtas paramos signalas ir tai pačiai Europos Komisijai persvarstyti savo sprendimą. Aišku, tai didina šansus, kad Ignalinos (AE – BNS) uždarymo finansavimas galų gale bus didesnis. Kiek tie šansai didėja, sunku pasakyti“, – BNS sakė viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas K.Maniokas.
Europarlamentarė Rebecca Harms pirmadienį pasiūlė Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų biudžete Ignalinos AE uždarymui skirti tiek, kiek prašė Lietuva – 780 mln. eurų, tuo metu EK siūlo skirti 552 mln. eurų.
ESTEP valdybos pirmininkas teigė, kad vis dėlto galima įžvelgti ir EK pasiūlymo pagrįstumą.
Jeigu Lietuva daugiau prisidėtų, tai gal tuomet ir labiau rūpintųsi, imtųsi atsakomybės už tuos uždarymo reikalus.
„Įsivaizduoju, kad Komisija, taip ji ir motyvavo, norėjo, kad Lietuva daugiau prisidėtų, čia buvo turbūt ne tiek pačių projektų kaštų finansavimo eilės arba masto problema – dėl to, aš suprantu, lyg ir yra pakankamas sutarimas. Čia yra proporcijų (klausimas – BNS): kiek prisideda Europos Sąjunga, o kiek Lietuva. Nėra visai nepagrįsti tiek Komisijos matymai ir norai. Jeigu Lietuva daugiau prisidėtų, tai gal tuomet ir labiau rūpintųsi, imtųsi atsakomybės už tuos uždarymo reikalus – čia tokia yra logika“, – sakė K.Maniokas.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuva aktyviai rūpinasi Ignalinos AE finansavimu, tačiau, pasak jo, svarbu visas problemas išspręsti kuo anksčiau, nelaukiant derybų dėl ES finansavimo pabaigos.
„Svarbiausia tą Ignalinos klausimą išspręsti anksčiau, nelaukiant derybų pabaigos ir dabar tas R.Harms pasiūlymas prie to galėtų prisidėti (...). Ankstesnių mūsų derybų dėl finansų perspektyvų patirtis rodo, kad negerai yra palikti Ignalinos klausimą pačiai paskutinei minutei, nes (...) dėl to nukenčia kiti Lietuvos reikalai. Jeigu pavyktų čia anksčiau pasiekti kokį nors sprendimą, šį kartą būtų didelis privalumas, nes, manau, kad pagrindinis klausimas yra Sanglaudos fondai“, – kalbėjo K.Maniokas.
EP Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja ir pagrindinė pranešėja IAE uždarymo finansavimo klausimais R.Harms pažymi, kad IAE uždarymui 2020–2027 metais ES turėtų skirti 780 mln. eurų, nes kaip tik tuo metu bus pradėti sudėtingiausi darbai – abiejų reaktorių išmontavimas.
Ji taip pat nurodė, kad dabartinis finansavimo modelis, kai ES finansuoja 86 proc. projektų vertės, o likusią dalį – Lietuva, yra optimalus ir turėtų išlikti ateityje. EK siūlė keisti proporcijas, kad Lietuva finansuotų ne 14 proc., o 20 proc. darbų vertės.
Dėl pranešimo EP komitetas balsuos lapkritį.
Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas birželį BNS teigė, kad derybos dėl finansavimo gali užsitęsti ir po Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks kitąmet.
Ignalinos AE uždarymui iš ES biudžeto 2014-2020 metais skirta 450,8 mln. eurų, 2007–2013 metais – 837,4 mln. eurų.
Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai, skaičiuojama, truks iki 2038 metų. Skaičiuojama, kad iki tada jėgainės uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų.
