Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ užsakymu 120 tūkst. eurų vertės studiją „Raida 2050“ parengė Norvegijos konsultacinė bendrovė DNV GL.
„Šios studijos pagrindinis siekis: nubrėžti energetikos kryptį Lietuvai, kad žinotume, ko laukti, ir būtume pasiruošę sistemos virsmui“, – „Litgrid“ pranešime sako operatorės Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
„Raida 2050“ autoriai prognozuoja, kad per artimiausius 30 metų Lietuvos elektros suvartojimas išaugs nuo esamų 13 TWh iki 20 TWh. Tam didžiausią įtaką turės didėjanti elektrifikacija pramonėje, aptarnavime ir ypač transporto sektoriuje.
Analizė atlikta vadovaujantis Lietuvos Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija (NENS), kurioje numatoma, kad iki 2050 metų Lietuva taps klimatui neutralia šalimi, visą elektrą pasigaminančia iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Šiuo metu AEI patenkina apie penktadalį viso Lietuvos suvartojamo elektros kiekio.
Ekspertai numato, kad AEI dalį palaipsniui didinant, 2050 metais pagrindinis gamybos šaltinis bus jūros vėjas, kuris AEI generacijos struktūroje sudarys apie 40 proc., dar maždaug 30 proc. poreikio patenkins sausumos vėjo ir saulės energija.
Reiškia, kad turime numatyti papildomas priemones energijos kaupimui, kad visuomet būtų patenkinami vartotojų poreikiai, – sako L.Varanavičius.
Tačiau, kaip pastebi „Litgrid“, esminis AEI trūkumas ir skirtumas nuo tradicinių iškastinio kuro generavimo būdų yra tai, jog elektra gaminama ne nuolatos ir pajėgumų negalima padidinti ar sumažinti vos prireikus.
„Tai reiškia, kad turime numatyti papildomas priemones energijos kaupimui, kad visuomet būtų patenkinami vartotojų poreikiai, net ir tuo metu, kai nepučia vėjas ir nešviečia saulė, pavyzdžiui, šaltais žiemos vakarais, kai formuojasi vartojimas kaip tik išauga“, – paaiškina L.Varanavičius.
Studijoje skelbiama, kad nieko nedarant sistema patirs didelius iššūkius, kurie pasireikš milžiniškais didmeninių elektros kainų šuoliais. Jau po 2040 metų tomis savaitėmis, kai nepučia vėjai ir nešviečia saulė, didmeninės elektros energijos kainos gali šoktelti iki 3500 eurų už megavatvalandę (MWh).
Ir atvirkščiai, saulėtomis ir vėjuotomis savaitėmis, maksimaliai išaugus AEI gamybai, susidarytų perteklius ir kaina kristų iki nulio eurų už MWh. Palyginti, pernai vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje siekė 46 eurų.
Teigiama, kad mažų elektros energijos kainų periodas per visus metus galėtų sudaryti apie trečdalį laiko. Tačiau „nemokamos“ elektros gamintojų nuostolius turėtų kompensuoti valstybė. AEI šaltinių ir nedidelių kaupimo priemonių plėtros subsidijos tokiu atveju siektų iki 180 mln. eurų per metus.
Lietuvai patariama skatinti ir diegti ne tik įvairias trumpalaikio kaupimo įrenginių ir vartotojų lankstumo priemones, bet ir išnaudoti vandenilio gamybos iš AEI technologijas. Jos užtikrintų „žalių“ vandenilio dujų gamybą pramonei ir transportui bei prisidėtų prie šių sektorių dekarbonizavimo.
„Tokios priemonės, kaip baterijos, elektromobiliai, gamybos atidėjimas, lankstūs vėdinimo ar šildymo sprendimai yra tik trumpalaikiai sprendimai. Jie leidžia „perkelti“ vartojimą kelioms valandoms ar, geriausiu atveju, dienoms, bet ne savaitėms ir mėnesiams. Todėl studijoje siūloma išeitis – elektros perteklių perkelti į vandenilio gamybą“, – teigia L.Varanavičius.
Ekspertai prognozuoja, kad vandenilio elektrolizės technologija taps itin perspektyvi po 2030 metų. Tačiau apie šiuos sprendimus siūloma pradėti galvoti ir jiems ruoštis dar iki tol – tam, kad technologiją ištobulinus Lietuva jau būtų pasiruošusi.
Išnaudojus vandenilio elektrolizės galimybes, prognozuojama, subsidijų poreikis 2050-aisiais sumažėtų apie tris kartus, iki maždaug 60 mln. eurų per metus. Įdiegtos lankstumo priemonės taip pat padėtų išvengti milžiniškų didmeninės elektros kainos šuolių ir išlaikyti palankią vidutinę elektros kainą vartotojams.
