Kovo 29 – balandžio 4 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje sumažėjo 14 % iki 38,8 Eur / MWh. Estijoje ir Latvijoje kaina mažėjo 1 % iki 37,4 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje buvo mažiausia šiais metais. Tai lėmė tos pačios tendencijos, kaip ir prieš tai buvusią savaitę: auganti vėjo generacija ir mažėjantis suvartojimas. Paskutinę šventinio Velykų savaitgalio dieną, pirmadienį, kai, dar labiau sumažėjus suvartojimui ir pakilus stipriam vėjui, buvo užfiksuotos ir neigiamos kainos. Žemiausia valandinė kaina Baltijos valstybėse, Suomijoje ir Švedijoje siekė -1,4 Eur / MWh. O Vokietijoje valandinė kaina pasiekė net -52,73 Eur / MWh. Atsinaujinantys elektros energijos šaltiniai tuo metu sudarė daugiau nei du trečdalius šalyje pagaminamos elektros energijos ir galėjo pilnai padengti šalies elektros energijos suvartojimą“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje ir toliau mažėja, o lyginant su praėjusią savaitę buvo 2 % mažesnis ir siekė 237 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 14 %, o vietos elektrinės užtikrino 33 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 77 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 21 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 34 %, hidroelektrinės – 27 %, saulės elektrinės 4 %, kitos elektrinės – 13 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę padidėjo 16 %, gamyba vėjo jėgainėse augo 30 %, šiluminėse elektrinėse gamyba sumažėjo 58 %, o kitų elektrinių gamyba augo 9 %.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras išliko stabilus. 20 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 29 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 51 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 1 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 25 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 96 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 1 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 3 %.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 45 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 3 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 52 %, o Švedijos kryptimi – 1 %.
