Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė atkreipia dėmesį, kad elektros brangimą vasarą pajus visi: ir jau esantys laisvojoje rinkoje, ir patys smulkiausi buitiniai vartotojai, kurie elektrą toliau pirks iš visuomeninio tiekėjo.
„Išimčių Europoje nėra, tomis pačiomis elektros brangimo aktualijomis gyvena iš esmės visi. Tai, kas skauda Lietuvos gyventojui, ne mažiau rūpi britui, vokiečiui ar prancūzui. Jie irgi svarsto, kaip toliau elgtis, kaip keistis, kaip taupyti. Turint omenyje, kad elektros kainų kompensavimo mechanizmas Lietuvoje numatytas tik antram šių metų pusmečiui, sausį rizikuojame pajusti dar didesnį finansinį spaudimą. Juo labiau, kad tuo metu bus pats šildymo sezono įkarštis“, – sako N.Petrauskienė.
Pasak jos, akivaizdu, kad daugiausiai elektros energijos reikia stambesnei buitinei technikai, bet ir kraštutinumai čia ne išeitis.
„Teko girdėti perspėjimų, kad vartotojams užsienio šalyse jau rekomenduojama nakčiai šiukštu neišjungti šaldytuvo ar šaldiklio, kadangi taip jau pradedama elgtis. To griežtai negalima daryti. Taip laikomas maistas tai sušąla, tai vėl atšyla, tai vėl yra šaldomas ar sušaldomas. Toks elgesys labai pavojingas, nes maistas gali sugesti, juo galima apsinuodyti: jokiu būdu nerizikuokite savo sveikata“, – perspėja „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Nenaudoji – išjunk
Bene paprasčiausias principas yra įprasti išjungti apšvietimą ar elektros prietaisus tada, kai jie nenaudojami. Žinoma, tai niekaip nesusiję su tais įrenginiais, kurie turi dirbti nepertraukiamu režimu.
„Įvertinkite, ar būtinai reikia įjungti lempas visoje patalpoje, ar galbūt užtektų tikslingo darbo ar poilsio vietos apšvietimo. Žinoma, apšvietimas neturėtų likti įjungtas ir ten, kur nieko nėra. Panašiai su prietaisais. Jeigu konkrečiu metu jų nereikia – ir nelaikykite įjungtų kompiuterių, televizorių, maršrutizatorių ir pan.“, – pataria ekspertė.
Užpildykite skalbykles, indaploves
Perteklinės elektros energijos paprasta „prisukti“ ir leidžiant veikti pustuščiam skalbyklės būgnui ar ne iki galo užpildytai indaplovei.
„Jei nutinka taip, kad per dieną panaudoti indai neužpildė visos indaplovės, nebūtina jos jungti šiandien – palaukite rytdienos. Neekonomiška ir skalbyklę naudoti kelių drabužių išskalbimui, o po to vėl jungti papildomą ciklą dar keliems drabužiams. Neperkraunant ir neviršijant rekomenduojamų apimčių, skalbyklę irgi patartina užpildyti“, – atkreipia dėmesį N.Petrauskienė.
Elektros sąnaudas mažintų ir papildomos indų džiovinimo funkcijos indaplovėje atsisakymas, taip pat drabužių džiovinimas natūraliai: namuose ar lauke.
Reguliuokite temperatūrą
Dar vienas universalus principas, kurį galima pritaikyti labai plačiai – tinkamas temperatūros parinkimas nuo drabužių skalbimo iki namų komforto užtikrinimo.
„Įsigali rekomendacija skalbiant drabužius naudoti ne tik ekonominį režimą, bet ir neperspausti su vandens užkarštinimu. Laikoma, kad 30 laipsnių temperatūros įprastai užtenka dėvėtiems, nelabai smarkiai suteptiems drabužiams. Savo ruožtu tai elektros energijos poreikį gali sumažinti iki 60 proc. Šiltuoju metų laiku vėsinant namus nevertėtų persistengti su jų vėsinimu, nes kuo smarkiau turės dirbti kondicionierius ar oro šilumos siurblys, tuo daugiau elektros bus sunaudojama”, – teigia specialistė.
Anot jo, nepaprasti laikai reikalauja neįprastų sprendimų. Berlyno vasaros baseinai šiemet bus dviem laipsniais Celsijaus vėsesni, siekiant atkreipti dėmesį į Vokietijos priklausomybę nuo rusiškų dujų. Įvairių šalių viešasis sektorius svarsto nenaudoti kondicionierių ar tą daryti ribotai, atsisakyti išorinio fasado apšvietimo.
