Tikėtina, kad per metus vien taupydama elektros energiją įmonė gali džiaugtis geresniu metiniu biudžetu nei tie, kurie nemažai investavo į atsinaujinančią energetiką. Gali būti, jog tokia situacija kartosis dar metus ar dvejus. Tačiau faktai lieka faktais – įvairios atsinaujinančios energetikos elektrinės per tam tikrą laiką atsiperka ir pradeda nešti nemažai naudos. Kuo sąmoningiau naudojama elektra ir ją taupome, tuo šis rezultatas artėja greičiau.
Dvi saulės elektrinės per 7 metus
Pasidalinti savo kelerių metų patirtimi sutiko UAB „Salda“ atstovai. Šios bendrovės vykdomasis direktorius Aidas Šetikas papasakojo, kada ir kokio galingumo saulės elektrinę įmonė įsirengė. Akcentavo, kad įmonė į atsinaujinančių išteklių elektros energiją pradėjo investuoti 2013 metais.
„Pirmoji saulės elektrinė buvo 29,78kW. Antroji – 350 kW saulės elektrinė pastatyta 2018 metais. Mūsų bendrovė pastarąjį projektą įvykdė gavusi Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų finansavimą“, – teigė vadovas.
Taip pat akcentavo, kad abu projektai toli gražu nėra identiški. Pirmasis – gana tradicinis. Saulės elektrinė įrengta ant įmonės pastato stogo. Kita – šiek tiek įdomesnė nei įprastos: „Dalis modulių yra sumontuoti ant įmonės sienos. Toks sprendimas gerokai pakeitė mūsų pastato išorę, tačiau dėl to tik džiaugiamės. Konkursą laimėjo ir darbus atliko UAB „Informacinių technologijų pasaulis”. Įrengti elektrines nebuvo itin sudėtinga, nes žinojome ko norime, to siekėme ir sėkmingai įgyvendinome.“
Darosi smalsu, kokių lūkesčių turėjo bendrovė iš saulės energijos ir ar jie pasiteisino? Faktas yra tai, kad ši bendrovė visuomet buvo pakankamai didelė elektros energijos vartotoja dėl gamybinio poreikio.
Bendrovės atstovų manymu, lūkesčiai tikrai pasiteisino: ne tik sumažėjo elektros energijos kaštai, bet taip pat prisidėta prie aplinkos tausojimo ir švaresnės aplinkos kūrimo.
350kW saulės elektrinė 2019 metais pagamino apie 314MWh elektros energijos. Per nepilnus 2020 metus – 255MWh elektros energijos. Palankiausi mėnesiai elektros gamybai – nuo kovo iki rugsėjo, tuo laikotarpiu pagaminto elektros energijos vidurkis per mėnesį siekia apie 32MWh.
Saulės elektrinė – tik vienas iš „žaliųjų“ projektų
Pašnekovas tvirtina, kad buvo ieškomi ekonomiškai naudingi sprendiniai, kurie mažintų kaštus, tačiau džiuginantys skaičiai – ne vienintelė priežastis.
„Ne mažiau svarbus kriterijus – mūsų įmonė visada buvo ir yra socialiai atsakinga. Deklaruojame socialinę atsakomybę ne tik žodžiais, bet ir darbais: projektuojame mažai energijos vartojančius gaminius, taip pat plėsdami savo infrastruktūrą renkamės energiją tausojančius sprendimus – esame investavę ir į geoterminį pastatų šildymą-vėdinimą, biokuro katilinę“, – vardijo pašnekovas visus būdus, kaip atsako už tai, ką ir deklaruoja.
O gal ilgame laikotarpyje saulės elektrinės ir įvairūs taupymo techniniai sprendimai yra grynas nuostolis? Per kiek laiko tai atsipirks? O gal jau atsipirko? Kas planuojama tuomet, kai atsipirkę saulės moduliai jau bus atitarnavę? Ar įmonė vėl imtųsi tokių projektų?
Vadovas tvirtina, kad pirmoji saulės elektrinė (29,78kW) atsipirko 2017 m. gruodį. Tai reiškia, kad nuo įrengimo neprireikė ir penkerių metų. Pagal dabartinius tarifus paskaičiuota, kad didesnė saulės elektrinė, įrengta 2018 metais, turėtų atsipirkti jau po 3–5 metų. Tam įtakos nemažai turės tai, kaip įmonė pajėgs sąmoningai ir efektyviai atlikti visus būtinus darbus ir sunaudoti kuo mažiau elektros energijos.
Ne tik gaminti, bet ir taupyti
Specialistų teigimu, taupyti elektros energiją įmones skatina noras sumažinti savo išlaidas. Pernai komerciniams vartotojams elektros energija brango 18,8 proc. Tikrai verta pagalvoti apie šių išlaidų optimizavimą.
Kol kas mažinti elektros energijos išlaidas labiau sekasi toms bendrovėms, kurios nėra ypatingai daug vartojančios. Kai kurios metalo apdirbimo ar cemento gamybos įmonės per pastaruosius dešimtmečius pajėgė sumažinti elektros energijos suvartojimą vidutiniškai 27 procentais. Įmonės, kurių įrenginiai nėra galingos staklės šias išlaidas gana lengvai sumažino perpus.
Europos Komisijos paskaičiavimais, didelio masto daug energijos vartojančios įmonės galėtų sumažinti elektros sąnaudas dar 20-30 procentų, tačiau tam būtina pakeisti elektros variklius į naujesnius ir daug efektyvesnius.
Žalios elektros energijos kritikai dažnai kartoja, kad be iškastinio kuro gamykloms nepavyks išlaikyti reikiamos variklių galios. Praktika rodo kai ką kitą – tiesiog daugybė elektros energijos yra iššvaistoma niekais. Staklės sukasi be reikalo, o nemaža energijos dalis virsta šiluma, o ne naudingu darbu.
Sėkmė slypi smulkmenose
Specialistai įvardija, kad pastebimam taupymui nereikia ypatingai didelių permainų. Visa esmė slypi smulkmenose. Svarbiausia, kad žmogaus ir įrangos darbas nevyktų tuščiai.
Pavyzdžiui, įmonės technikai daug sutaupytų, jei visi varikliai dirbtų optimaliu, o ne pertekliniu režimu. Efektą galima pasiekti įrengus kintamos srovės dažnio keitiklius, kurie pagerina elektros variklių efektyvumą. Tokiu būdu variklių stabdymo energija vietoje šilumos gamina elektrą.
Kitaip tariant, modernios įmonės skaičiuoja ne tik sunaudotos elektros energijos kiekį, bet ir jos panaudojimo efektyvumą. Statistiniais duomenimis, jau tris dešimtmečius šis efektyvumas palaipsniui didėja apie 1,1 procento kasmet. Tam daugiausiai turi įtakos tobulėjančios technologijos.
Tačiau tuo pačiu didėjo ir elektros energijos suvartojimas. Anksčiau jis buvo didesnis už efektyvumo didėjimą, tačiau pastaraisiais metais šis rodiklis ne toks ryškus.
Specialistai tikina, kad žmonės ir įmonės įsisąmonino keletą gudrybių, kurios iš tiesų veikia. Biurai dažniausiai efektyviai išnaudoja dienos šviesą darbui, naudojamas elektrą taupantis apšvietimas. Dar visai neseniai buvo paskaičiuota, kad ketvirtadalį suvartojamos elektros „suvalgo“ apšvietimas. Didesnėse įmonėse elektros energiją efektyviai taupo judesio davikliai, įjungiantys apšvietimą tik tuomet, kai jo iš tiesų reikia. Beje, šviestuvus verta reguliariai nuvalyti – nustebsite, kaip taps šviesiau.
Įmonių vadovai dažnai savo pavaldinius informuoja, kad verta išjungti kompiuterį, jei jo artimiausią valandą neprireiks. O jei tokių kompiuterių šimtai, tūkstančiai? Toks įprotis puikiai dera su efektyvios darbo technikos pasirinkimu.
Specialistai pataria nepamiršti ir kai kurių, rodos, smulkmenų, kuomet galima vienu mygtuku išjungti ne vieną o keletą ar kelias dešimtis kompiuterių ar kitų įrenginių. Čia praverstų automatinis laikmatis arba tiesiog išjungimo mygtukas prie bendro elektros lizdo. Nemažai elektros gali sutaupyti ir planingai bei apgalvotai naudojamas bendras liftas.
