VERT su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariais trečiadienį aptarė elektros ir dujų kainų pokyčius ir pateikė prognozes 2023 metams.
Rugsėjo 26 d. skaičiavimais, visuomeninio elektros tiekimo tarifas 2023 m. II pusmečiui galėtų siekti 63,452 ct/kWh, jeigu iš valstybės nebūtų suteikiama jokių subsidijų.
Šie skaičiavimai remiasi prielaida, kad elektros įsigijimo kaina bus 425,78 eurų/MWh.
„Matome, iš prognozių, kurios šiandien yra finansinių produktų rinkose, ateities sandorių rinkose, kad prognozuojama elektros energijos kaina kitam pusmečiui galėtų sudaryti apie 416 eurų už megavatvalandę“, – posėdyje kalbėjo VERT pirmininkas Renatas Pocius.
VERT iki penktadienio „Litgrid“ turėtų patvirtinti naujas elektros perdavimo viršutines ribas ir šis rodiklis, anot R.Pociaus, turėtų sumažėti. Vis dėlto, galutiniam elektros tarifui tai turės nebent minimalios įtakos.
Prognozuojamą tarifą išaugintų būtent elektros įsigijimo kaina – šių metų II pusmetį ji siekė 18,892 ct/kWh, o po kompensacijos 11,452 ct/kWh.
O naujoji prognozuojama įsigijimo kaina siektų 44,15 ct/kWh ir sudarytų 70 proc. tarifo.
Šiuo metu visuomeninio elektros tiekimo tarifas yra 33 ct/kWh, šiam tarifui pritaikyta 9 ct/kWh subsidija.
VERT naujus tarifus, atsižvelgdama į energetinių išteklių kainas, tvirtina kas pusmetį.
Visuomeninį elektros tiekimą Lietuvoje šiuo metu gauna virš 510 tūkst. buitinių elektros vartotojų.
Dujų kainos buitiniams vartotojams pakiltų dar daugiau, apie keturis kartus.
I grupės vartotojai (vartojantys dujas maisto ruošimui) su valstybės subsidija šį pusmetį moka 1,02 euro už kubinį metrą, tačiau jeigu prognozuojama dujų įsigijimo kaina sieks apie 200 eurų už megavatvalandę, tarifas paaugtų iki 4,15 euro.
Tiesa, pilnos kainos tarifas be jokių subsidijų ir šiandien būtų pakankamai aukštas – siektų 3,46 euro už megavatvalandę.
O II grupės vartotojai (vartojantys dujas šildymui), šiandien mokantys 0,77 euro už kubinį metrą, tokiomis sąlygomis mokėtų 3,75 euro. Šį pusmetį be valstybės paramos jų tarifas siektų 3,21 euro.
Tiesa, buitinių vartotojų dujų suvartojimas turėtų mažėti tiek šiais metais, tiek kitų metų pirmą pusmetį.
„Yra prognozių, kad tas vartojimas kitų metų I pusmetį šiek tiek mažės“, – sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Vyriausybė žada, kad pagalba mažinant energetikos kainą vartotojams ir toliau bus teikiama, tačiau kol kas nėra aišku, kokios bus pagalbos apimtys.
Kaip 15min komentavo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, fiskalinė drausmė tokiomis sąlygomis neturėtų būti aukščiau eilinių žmonių ir darbo vietų.
„Valstybė, susidurdama su priešiškais veiksmais jos piliečių atžvilgiu, privalo gintis visais įmanomais resursais, tą daro Ukraina su laisvų šalių pagalba. Lygiai tą patį darys ir Lietuva turėdama maždaug 4 procentų deficitą nuo BVP“, – komentavo politikas.
Anot jo, skirtumui padengti Lietuva skolinsis pinigus tarptautinėse rinkose
„Kalbant apie energetiką, yra trys svarbios kryptys: gamyba, kompensacijos ir kainų fiksavimas. Pirma investuojame į gamybinius elektros energijos pajėgumus, kurie leistų turėti ilgalaikį imunitetą panašiems išpuoliams ateityje. Antra, didiname pajamas, mažiname mokesčius ir užtikriname kompensacijas labiausiai pažeidžiamiems. Trečia, fiksuojame elektros kainas nustatydama maksimalias ribas visiems, tikėtina nustatant lubas pagal suvartotą kiekį. Idealiu atveju elektros kainos neturėtų didėti, tačiau čia tiksliai gali pasakyti tik Vyriausybė pagal šalies finansinius pajėgumus“, – teigė politikas.
Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė susitikime su Darbo partijos frakcija sakė, kad apskaičiuoti sumą, kiek lėšų reikės gyventojų elektros ir dujų kainų subsidijoms, yra sudėtinga dėl nuolat kintančių jų kainų. Ji teigė, kad kitų metų biudžete tam reikės numatyti „ženklias“ sumas.
Preliminarios paramos sumos paaiškės Vyriausybei pristačius kitų metų biudžeto projektą, o tiksli parama – biudžeto projektui grįžus į Vyriausybę.
