Iki šiol, pavyzdžiui, iš saulės gautą elektrą gamintojai galėjo tiekti į tinklą pasaugoti tik už vienintelį tarifą. Tarkim, gyventojo turima saulės elektrinė pagamino per daug elektros, ji buvo nukreipta į elektros skirstymo tinklą. Čia kažkurį laiką pabuvo, o po to tas pats gamintojas panoro ją atsiimti. Už tai iki šiol tenka mokėti šiek tiek daugiau nei 3 centus.
Nuo birželio, pagal kainų komisijos patvirtintą naują kainodarą, toks gamintojas galės rinktis iš 4 variantų. Pagal pirmąjį, kaip iki šiol, mokėti tik pasaugojimo tarifą. Pagal antrąjį – sumokėti galios mokestį, bet nemokėti už elektros pasaugojimą. Trečias leidžia mokėti už galią, bet mažesnį elektros saugojimo tarifą ir galiausiai – galimybė vartotojui-gamintojui už elektrą atsiskaityti elektra.
Kainų komisija pripažįsta, kad kainodara grįsta realiomis tinklų sąnaudomis ir nėra skirta atsinaujinančiai energetikai remti.
„Būtent tokia investicija atsiperka per 15 metų. Per tarifų skatinimo priemones ji gal nėra patraukli, tačiau per skatinimo priemonės gali būti įgyvendintos kitais būdais, paramos per investicijas, kurios ir galėtų paskatinti tokių gamintojų atsiradimą“, – sakė Kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius.
„Šitas pakitimas jokios įtakos situacijai nepadarys, nes atsirado tiek variantų skaičiavimo, bet suma žmogui, kiek normaliai mokės už pasinaudojimą tinklais, nesikeičia. Tai čia toks pažaidimas. Vis dar galvojama kaip nors padaryti, kad neinvestuojant į atsinaujinančią energetiką vis tiek ji vystytųsi“, – kalbėjo Saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis.
Saulės elektros gamintojai norėtų, kad valstybė labiau prisidėtų prie saulės elektrinių plėtros, ar panašiai kaip Lenkijoje – per tarifą, arba kaip vakarų valstybėse – skiriant subsidijas. Valdžia deklaravusi didinanti superkamos elektros iš atsinaujinančių šaltinių kiekį, kol kas dar svarsto kokia proporcija žada remti naujų elektrinių statytojus.
