Lapkričio 15-22 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje – 130,5 Eur/MWh – išliko panaši kaip ir ankstesnę savaitę. Latvijoje kaina siekė 123,4 Eur/MWh, o Estijoje kaina išaugo 20 proc., iki 116,6 Eur/MWh.
„Praėjusios savaitės pradžioje elektros energijos dienos kainos siekė apie 200 Eur/MWh, o nuo trečiadienio krito du kartus, iki maždaug 100 Eur/MWh. Didelę įtaką tokiems kainų svyravimams turėjo vėjo gamybos tendencijos Švedijos 4 zonoje, su kuria Lietuva susijungusi „NordBalt“ jungtimi. Savaitės pradžioje Švedijoje vėjo generacija buvo minimali, o kainos aukštos, tad augo Lietuvos eksportas į Skandinaviją. Lietuvoje savaitės pradžioje daugiausiai generavo šiluminės elektrinės, kurių kaštai didėjo dėl praėjusią savaitę maždaug 6 eurais už CO2 toną išaugusių taršos leidimų kainų. Tačiau antroje savaitės pusėje Švedijoje buvo pasiekti vėjo generacijos rekordai ir net keturias dienas iš eilės maksimaliai išnaudojome „NordBalt“ jungtį pigesnės elektros importui iš Švedijos“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo 2 proc. ir siekė 253 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino 33 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 84 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino trečdalį Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 33 proc., hidroelektrinės – 23 proc., o kitos elektrinės – 11 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo, o didžiausią augimą fiksavo šiluminės bei kitos elektrinės, kurių gamybos rodikliai išaugo atitinkamai 81 proc. bei 78 proc. Tuo tarpu hidroelektrinių gamyba mažėjo 22 proc., o vėjo generacija išliko panaši.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 68 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 1 proc., iki 253 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 29 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 35 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 36 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 1proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 9 proc. iki 65 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 84 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, 14 proc. į Skandinaviją, o likę 2 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 68 proc. Lenkijos kryptimi ir 2 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas siekė 8 proc. Švedijos kryptimi bei 75 proc. Lietuvos kryptimi.
