Lietuva moka daugiau, nes dar neturi jungties
2015 metų pabaigoje Lietuva taps pilnaverte Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros rinkos dalyve. Tai garantuos Baltijos jūros dugnu pradėta tiesti elektros jungtis „NordBalt“, atversianti kelią pigesnei skandinaviškai elektrai.
Skandinaviška elektra jau senokai nukonkuravo rusišką elektros energiją.
Pavyzdžiui, per dvi pastarąsias balandžio savaites „Nord Pool Spot“ įvairiose zonose kainos skyrėsi net 5 centais už kilovatvalandę. Jei biržos kainos vidurkis Švedijoje buvo 9,67 ct/kWh, tai Estijoje kainos vidurkis ūgtelėjo iki 11,65 ct/kWh, o Lietuvoje – iki 14,80 ct/kWh.
Iki šiol skandinaviška elektra sunkiai pasiekdavo Lietuvą dėl per menkų elektros pralaidumo galių tarp Estijos ir Suomijos bei tarp Latvijos ir Estijos.
Iki šiol skandinaviška elektra sunkiai pasiekdavo Lietuvą dėl per menkų elektros pralaidumo galių tarp Estijos ir Suomijos bei tarp Latvijos ir Estijos. Dėl to Lietuvai reikalingi elektros kiekiai smarkiai pabrangdavo, nes paklausa smarkiai viršydavo pasiūlą. Tuo tarpu jungtis „NordBalt“ bus tiesioginis fizinis Lietuvos prisijungimas prie žemesnių kainų zonos. Tai iš esmės pakeis snūduriuojančią Lietuvos rinką.
Nieko naujo per 5 metus neįvyko
Per pirmąjį elektros rinkos vystymosi etapą neatsirado nei konkurencingų elektros gamybos pajėgumų, nei naujų jungčių, nei pigesnių dujų, iš kurių galima būtų gaminti pigesnę elektrą.
Todėl elektros tiekėjai murdėsi nevisavertėje elektros rinkoje, kur kainos skyrėsi labai nedaug, o geresnes sąlygas pradėję siūlyti mažieji elektros tiekėjai, susidūrę su pirmaisiais rimtais sunkumais, nutraukė veiklą. Sunkumų atsirasdavo dėl įvairių susitarimų, metodikų, linijų remonto.
Tokie buvo pagrindiniai 2010-2014 metų elektros rinkos veiklos ypatymai.
O kaip reikės dirbti naujomis sąlygomis? EnergyMarket.lt žiniomis, vieni tiekėjai šiuo metu lūkuriuoja ir su naujais klientais sutarčių nesudarinėja. Kiti siūlo sudaryti ilgesnės trukmės sutartis. Tačiau to dažnai nenori verslo įmonės, kurios laukia 2015 metų pabaigos, kai pradės veikti jungtis „NordBalt“.
60 proc. įmonių nežino, kad gali rinktis tiekėją
Sunkiausia – smulkioms ir vidutinėms verslo įmonėms, kurios neretai nesulaukia dėmesio ir jokio tiekėjo pasiūlymo. Suprask – jūs maži ir nelabai apsimoka su jumis terliotis. Tokioms įmonėms neretai prireikia paprastos pagalbos – paaiškinimo, kaip veikia rinka ir ko dabar joje galima tikėtis. Tokio rinkos pasyvumo rezultatas – net apie 60 proc. įmonių dar nėra pasirinkusios elektros tiekėjo.
Kita vertus, po pernykštės kainų krizės, kai veiklą nutraukė 5 mažieji elektros tiekėjai, jų vieton stojusios elektros tiekimo įmonės savo nišos ieško būtent tarp smulkaus verslo.
Įmonėms, kurios savo objektams nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, LESTO užtikrina garantinio elektros energijos tiekimo paslaugą. Garantinio elektros energijos tiekimo kainą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato 25 proc. didesnę, lyginant su visuomeninio tiekėjo elektros įsigijimo ir tiekimo paslaugų kainų suma.
