„Vidutinės elektros kainos augimą Baltijos šalyse lėmė mažesnė elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo ir vandens energijos, taip pat 16 proc. mažesni energijos srautai iš Suomijos ir 2 proc. mažesni srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos. Elektros kainų krypčių skirtumą tarp Estijos ir Lietuvos bei Latvijos lėmė dėl techninės priežiūros darbų sumažėję turimi elektros pajėgumai tarp Estijos ir Latvijos“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.
Praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos kaina taip pat didėjo – 30 proc. iki 130,29 Eur/MWh. Tai lėmė 27 proc. sumažėjusi vėjo gamyba, kritęs Šiaurės šalių vandens rezervuarų lygis bei išaugusios gamtinių dujų, anglies ir taršos leidimų kainos.
Praėjusią savaitę elektros suvartojimas „Nord Pool“ regione sumažėjo iki 6 439 GWh, gamyba taip pat krito iki 7 109 GWh.
Šiaurės šalių atominių elektrinių kasmetinės priežiūros sezonas tęsiantis, bendri turimi branduoliniai pajėgumai praėjusią savaitę sudarė 82 proc.
Lietuvoje elektros gamyba ir vartojimas nepakito
Bendras elektros vartojimas Baltijos šalyse per savaitę mažėjo 4 proc. ir siekė 445 GWh. Lietuvoje vartojimas per savaitę nesikeitė, išliko 209 GWh. Latvijoje elektros vartojimas mažėjo 9 proc. ir siekė 109 GWh, o Estijoje suvartota 7 proc. elektros mažiau nei ankstesnę savaitę, t. y. 127 GWh.
Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę išaugo 4 proc. iki 254 GWh. Lietuvoje elektros energijos pagaminta tiek pat kaip ir ankstesnę savaitę – 66 GWh. Latvijoje gamybos apimtys mažėjo 9 proc. iki 59 GWh, o Estijoje elektros gamyba augo 13 proc. iki 128 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 57 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 32 proc., Latvijoje – 54 proc., Estijoje – 101 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
