„Baltijos šalyse, nepaisant išaugusios bendrosios gamybos, per savaitę pagaminta mažiau elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių, dėl to didesnę įtaką elektros kainai darė kuro kainos. Elektros kainas Lietuvoje ir Latvijoje augino 2 proc. sumažėjęs energijos srautas iš Švedijos (SE4), kur kaina, palyginti su praėjusia savaite, kilo 16 proc. iki 73,31 Eur/MWh. Įtaką elektros kainai Estijoje darė 19 proc. didesnis elektros kiekis iš Suomijos, kur jos kaina kilo 12 proc. iki 59,52 Eur/MWh“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.
Tuo tarpu „NordPool“ biržos savaitinė kaina mažėjo 11 proc. iki 38,33 Eur/MWh. Biržos kainos kritimą labiausiai lėmė 21 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba bei pakankamas vandens lygis Šiaurės šalių rezervuaruose.
Palyginti su ankstesne savaite, „NordPool“ regione elektros vartojimas augo iki 6 735 GWh, gamybos apimtys didėjo iki 6 883 GWh.
Dėl Šiaurės šalių atominėse elektrinėse tebesitęsiančio kasmetinio techninės priežiūros sezono bendrieji atominiai pajėgumai praėjusią savaitę buvo išnaudoti 65 proc.
Lietuvoje augo ir elektros gamyba, ir vartojimas
Birželio 14–20 dienomis bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumenko 1 proc. ir siekė 471 GWh. Lietuvoje ir Latvijoje elektros energijos vartojimas, palyginti su ankstesne savaite, ūgtelėjo po 1 proc. atitinkamai iki 221 GWh ir 128 GWh. Estijoje jis mažėjo 5 proc. iki 122 GWh.
Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę augo 3 proc. ir siekė 256 GWh. Lietuvoje gamyba augo 12 proc. ir siekė 92 GWh, Estijoje elektros energijos pagaminta 23 proc. daugiau, t. y. 103 GWh. Tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis krito 25 proc. iki 61 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 54 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 41 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvijoje – 48 proc., o Estijoje – 55 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
