Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose elektros poreikis kasmet augs – prognozės rodo po 2,2 proc. augimo iki 2020 metų. Iki šiol Lietuva ir Latvija moka didžiausią kainą didmeninėje elektros rinkoje. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Roberto Staniulio teigimu, pradėjus veikti naujoms jungtims, jusime didžiųjų kaimyninių rinkų – Lenkijos ir Švedijos – kainų įtaką.
„Elektros rinkų ekspertai prognozuoja, kad didmeninė elektros kaina Lietuvoje gali mažėti apie penktadalį, palyginti su šių metų kainomis“, – sako pašnekovas.
Lūžis elektros sektoriuje
„NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtis LRT.lt pašnekovai vadina lūžiu elektros sektoriuje, gerokai pakeisiančiu elektros rinkos žaidimo taisykles. Iki šiol Lietuva elektrą galėjo importuoti per 12 jungčių iš Baltarusijos, Karaliaučiaus ir Latvijos, o įjungus „NordBalt“ ir „LitPol Link“, Lietuvai atsivers Vakarų ir Šiaurės Europos elektros infrastruktūra.
„Tapsime geriausiai sujungta elektros energetikos sistema visame regione. Fiziniams elektros mainams bus prieinamos visos aplinkinės kaimyninės rinkos 360 laipsnių kampu.
Veikiantys rinkos mechanizmai ir skaidrios taisyklės užtikrins sąlygas komercinei elektros prekybai aplink Baltijos jūrą veikiantiems elektros gamintojams, prekybininkams ir vartotojams. Tai reiškia daugiau galimybių verslui, daugiau konkurencijos regione ir geresnes kainas vartotojams“, – tikina R.Staniulis.
Vartotojai kainų mažėjimo beveik nepajus
Energetikos ekspertas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento pavaduotojas Vidmantas Jankauskas pažymi, kad, pradėjus veikti jungtims, padidės perdavimo kainos dalis, tačiau visame tarife elektros perdavimo kaina sudaro labai menką dalį, tad jos didėjimas bus labai nežymus.
Tapsime geriausiai sujungta elektros energetikos sistema visame regione. Fiziniams elektros mainams bus prieinamos visos aplinkinės kaimyninės rinkos 360 laipsnių kampu.
„Kur kas didesni bus laimėjimai, ypač dėl jungties su Švedija. Skandinavijoje daug hidroelektrinių, o jų elektra paprastai yra pigesnė. Pavyzdžiui, Estijai elektros jungtimis susijungus su Suomija, pastaruosius keletą metų elektros kainos buvo 10–20 proc. mažesnės nei Lietuvoje ir Latvijoje“, – pastebi V.Jankauskas.
Šiuo metu elektros kaina vartotojams yra 12,9 ct/kWh. Šiame tarife elektros kaina didmeninėje rinkoje sudaro 5 euro centus. Elektros kainai didmeninėje rinkoje pingant apie 20 proc. (mažėjant iki 4 euro centų), tikėtinas maždaug 7 proc. pigimas vartotojams.
Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas R.Juozaitis pažymi, kad „NordBalt“ jungtimi atkeliausianti elektra iš Vakarų reikš mažesnes kainas rinkoje, tačiau kainos mažėjimas galutiniam vartotojui nebus smarkiai juntamas.
„Kaina galutiniam vartotojui gal taip smarkiai nemažės, kadangi prisideda perdavimo, skirstymo tarifas, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis. Galutinis tarifas vartotojams gali sumažėti 5–7 proc., ne daugiau“, – kalba pašnekovas.
Daugiau abejonių dėl VAE
Pasak R. Staniulio, „NordBalt“ ir „LitPol Link“ užbaigia energetinį žiedą aplink Baltijos jūros regioną ir padidina elektros tiekimo saugumą. Vien „NordBalt“ yra tokios galios, kad padengtų beveik pusę šiuo metu Lietuvoje vartojimui reikalingos elektros.
LRT.lt kalbinti R.Juozaitis ir V.Jankauskas teigia, kad tokie elektros jungties pajėgumai didina abejones dėl VAE projekto poreikio.
„Turime ir daugiau galingų jungčių nei atsirasiančios „NordBalt“ ir „LitPol Link“. Su Latvija elektros jungtimis sujungti esame taip, tarsi būtume viena šalis. Stipriau su Skandinavija susijungsime ir per Estiją, nes ši stiprina savo jungtis. Jau nekalbant apie labai galingas jungtis su Baltarusija ir Karaliaučiumi.
Žinoma, daug kam kyla klausimas, kodėl perkame, kodėl negalime pasigaminti patys. Galime, bet gaminti mums būtų brangiau“, – sako V.Jankauskas.
Anot R.Juozaičio, kalbos apie nuosavą atominę elektrinę šiuo metu yra ekonomiškai nepamatuotos, tačiau visiškai atsisakyti nuosavos elektrinės idėjos nereikėtų.
„Nauja atominė elektrinė būtų didelė našta Lietuvai, juolab – didelis reaktorius. Turint jungtis su Švedija ir Lenkija, energetinio saugumo klausimai, galima sakyti, išspręsti. Juolab kad turime suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir pakankamai pajėgumų Elektrėnuose, kurie, esant krizinei situacijai, gali visiškai patenkinti Lietuvos poreikius. Aišku, tuo metu kaina gali būti didesnė.
Šiuo metu svarstyti apie atominę elektrinę netikslinga, tačiau visai tos idėjos atsisakyti nereikėtų. Keičiasi technologijos, atsiradus mažesnio galingumo, efektyvesniems reaktoriams, galbūt ateityje Lietuva galėtų grįžti prie atominės energetikos“, – kalba R.Juozaitis.
Savo ruožtu branduolinės energetikos ekspertas Saulius Kutas tikina, kad tik nuosava elektros energijos gamyba gali užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir saugumą.
„Kalbos apie nuosavą elektrinę yra prasmingos ir labai reikalingos: kiekviena valstybė kaip maistu, taip ir energija didele dalimi turi turėti galimybę apsirūpinti pati.
Mes labai šloviname rinką, sakome, kad ji išspręs visas problemas, tačiau, norint dalyvauti rinkoje, reikia ne tik pirkti, bet ir parduoti. Jei neturėsime ką parduoti, mūsų dalyvavimas bus visiškai priklausomas nuo pardavėjų“, – teigia pašnekovas. Jo manymu, nuosava elektrinė nebūtinai reikštų didesnes kainas vartotojams.
