Vyriausybė trečiadienį pritarė šioms Energetikos ministerijoms siūlomoms energijos taupymo priemonėms.
Iš viso energetinio efektyvumo didinimui per paramos priemones 2021–2027 m. bus skirta 1,3 mlrd. eurų, iš jų viešajam sektoriui – 207 mln. eurų, gyventojams – 900 mln. eurų, verslui – 225 mln. eurų.
Taupymo plane viešajam sektoriui keliamas tikslas per dvejus metus sutaupyti 20 proc. energijos.
„Planai privalomi valstybiniam sektoriui, o verslui ir gyventojams taikomos rekomendacijos. Tikrai suprantame, kad mūsų žmonės ir verslas yra išmanus, supranta poreikį taupyti, bet visą laiką galima priminti“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tuo metu energetikos viceministrė Inga Žilienė sakė, kad per dvejus metus planuojama sutaupyti apie 800 mln. eurų.
„Iš jų, iš viešojo sektoriaus būtų sutaupyta 100 mln. eurų, verslo – 300 mln. eurų, gyventojų – 400 mln. eurų“, – nurodė I.Žilienė.
Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausi energetiniai nuostoliai yra patiriami dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų bei daug metų nevykusių investicijų.
„Tad didžiausią taupymo efektą duotų energijos nuostolių mažinimas, investicijas į pastatų energetinį efektyvumą derinant su greito poveikio taupymo priemonėmis, pavyzdžiui, karšto vandens išjungimu, šildymo temperatūros, perteklinės elektros galios, apšvietimo intensyvumo sumažinimu bei vartotojų elgsenos korekcijomis“, – teigia Energetikos ministerija.
Viešajam sektoriui – reikalavimai dėl temperatūros
Ministerija siūlo viešajam sektoriui žiemą iki 19 laipsnių mažinti temperatūrą patalpose, vasarą išjungti karštą vandenį, mažinti apšvietimą.
Nuotoliniu būdu dirbančioms institucijoms siūloma šį modelį taikyti penktadieniais ir pirmadieniais – taip pastatų administratoriams atsirastų galimybė keturioms dienoms iš eilės šildymo temperatūrą patalpose sumažinti iki 17 laipsnių. Skaičiuojama, kad tai padėtų sutaupyti apie 10 proc. sąnaudų.
„Siūlome nuotoliu dirbti ten, kur nuotolinis darbas taikomas, neišbarstant dienų per savaitę – kad vieni ima pirmadienį, kiti antradienį, treti dirba ketvirtadienį–penktadienį. Jei susideriname ir institucija sako, kad į nuotolinį darbą išeina ketvirtadienį ir penktadienį, mes turime keturias dienas, kada galima sumažinti šildymo temperatūrą pastate 4–5 laipsniais iki 16–17 laipsnių. Tai duotų didelį efektą“, – tvirtino viceministrė.
Pirmadienį išplatintame pranešime Energetikos ministerija siūlė dviem mėnesiais prailginti maksimalaus 110 km/val. leistino greičio ribojimą greitkeliuose. Jis būtų įsigaliojęs nuo spalio ir tęsęsis iki gegužės vietoj šiuo metu galiojančio lapkričio–kovo mėn. periodo. Tačiau šis siūlymas trečiadienį jau buvo išbrauktas.
„Energetikos ministerija pasiūlė, kad reikėtų taupyti ir degalų sąnaudas. Aišku, jos didžiausios yra transporte ir keliuose. Vyriausybė pritarė siūlymui, kad Susisiekimo ministerija kartu su Energetikos ministerija pateiks išsamų priemonių planą, kokiomis priemonėmis, kada ir kaip būtų galima gauti didžiausią efektą, taupant degalų sąnaudas“, – nurodė I.Žilienė.
Centrinės valdžios institucijoms ir valstybės įmonėms bus nustatyti energijos sutaupymo tikslai, kurių pastarosios bus įpareigotos pasiekti per ateinančius dvejus metus. Jų pasiekimai bus stebimi Turto banko rengiamoje švieslentėje.
Turto banko 2020 m. duomenimis, nekilnojamąjį turtą iš viso valdė beveik 500 valstybės institucijų ir įstaigų, kurių bendras plotas – 9,85 mln. kv. metrų. Turto bankas valdo kiek daugiau nei dešimtadalį, arba 12 proc., viso valstybės nekilnojamojo turto – iš viso apie 1,2 mln. kv. metrų. Savivaldybės valdo apie 9,44 mln. kv. metrų nekilnojamojo turto.
Rekomendacijos gyventojams
Gyventojams ministerija siūlo keisti įpročius ir dirbti nuotoliniu būdu bent 2–3 dienas per savaitę, susimažinti patalpose temperatūrą, mažinti apšvietimo intensyvumą, išjungti buitinę techniką, kai ji nenaudojama.
Pasak Energetikos ministerijos, darbas nuotoliu leistų gyventojams sutaupyti apie 468 eurus per metus.
I.Žilienės teigimu, kalbama apie sutaupytus degalus, vykstant į darbą bei iš jo.
Paklausus, ar gyventojams, dirbantiems iš namų, bus taikomos kompensacijos, nes jie gali patirti papildomų išlaidų, I.Žilienė aiškino, kad elektros sąnaudos šiuo atveju būtų mažesnės nei degalų sąnaudos, kasdien vykstant į darbą.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad darbuotojai ir šiuo metu dirba nuotoliniu būdu ir jie mato ekonominę naudą. Jei paskaičiuosime, kiek elektros sąnaudų sudaro kompiuteris, monitorius, keli apšvietimo prietaisai, per dieną jos siekia apie vieną eurą, tuo tarpu transporto sąnaudos, važiuojant į darbą, būtų apie 3 eurai per dieną“, – tikino ji.
Susisiekimo ministerija iki spalio 1 dienos taip pat pateiks degalų taupymo paketą.
„Reikia išanalizuoti duomenis, Lietuvos vartotojų įpročius. Tikrai manome, kad šios priemonės duos didelę naudą“, – nurodė viceministrė.
Taip pat rekomenduojama turimą transportą keisti viešuoju transportu.
Verslui siūlo imtis darbuotojų švietimo
Verslui siūloma sumažinti temperatūrą darbo patalpose, išjungti įrangą ir techniką, kai ji yra nenaudojama, sumažinti ar išjungti apšvietimą, išjungti karštą vandenį administraciniuose pastatuose.
Taip pat rekomenduojama šviesti ir motyvuoti gyventojus taupyti energijos išteklius, taikant papildomų naudų motyvacinę sistemą.
Savivaldybėms – rekomendacijos dėl gatvių apšvietimo
Savivaldybėms, be jau minėtų siūlymų, bus rekomenduojama viešųjų erdvių ir pastatų apšvietimą nuo 1 iki 6 valandos ryto išjungti darbo dienomis, išskyrus išimtis dėl saugumo, ir savaitgaliais.
Taip pat rekomenduojama sumažinti gatvių apšvietimo intensyvumą nuo 1 iki 6 valandos ryto, nemažinant saugumo.
Skaičiuojama, kad šios priemonės padėtų valstybei sutaupyti apie 50 mln. eurų per metus (arba 140–160 gigavatvalandžių elektros energijos).
„Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, dėl temperatūros sumažinimo, nėra taikomos mokykloms, ligoninėms, globos namams – ten jau reikia individualių priemonių, riekia pasižiūrėti, kaip sutvarkyti šilumos punktai. Reikėtų tai taikyti tik ten, kur tai leidžia būtent aplinkybės ir darbo pobūdis“, – nurodė I.Žilienė.
