„Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga sako, kad tiekėjų konkurencija suteikia vis daugiau galimybių Lietuvos vartotojams aktyviai valdyti savo išlaidas elektrai. Reikia tik išmanyti, kaip jomis pasinaudoti.
„2020 metais į liberalizuojamą elektros tiekimo rinką pateko pirmoji „porcija“ – arti 100 tūkst. buitinių elektros vartotojų. Jų elgesys ir pasirinkimai mums leidžia suprasti, kas jiems yra svarbu, kokius sprendimus jie linkę priimti, kaip aktyviai veikti ir kur galime pasitempti mes patys. Šiemet elektros tiekėją privalės pasirinkti beveik pusė, arba apytiksliai 750 tūkst., buitinių elektros vartotojų. Ir tai padaryti jiems nebus paprasta psichologiškai, nes šiemet, skirtingai nuo 2020-ųjų, didmeninė elektros kaina pasuko augimo kryptimi“, – sako jis.
Atveriamos šalies elektros rinkos pamokas M.Giga spaudos konferencijoje pristatė ketvirtadienį.
Didmeninės kainos kilimas: nusivylimas ar privalumas?
Valstybei ruošiantis visiškai atsisakyti centralizuoto elektros kainų reguliavimo, šiemetinis jos kainų pokytis didmeninėje rinkoje antros bangos buitiniams elektros vartotojams gali išeiti į naudą.
M.Giga pažymi, jog nemaža dalis pirmojo etapo buitinių vartotojų buvo linkę remtis istoriniais duomenimis ir rinktis dideliais šuoliais pasižyminčius, kintamus elektros tarifus, kadangi didmenines kainas matė atsidūrusias rekordinėse žemumose. Tuo tarpu šiemet į laisvą rinką ateinantys vartotojai, tikėtina, gerokai konservatyviau vertins didmeninių kainų pokyčių riziką.
„Siekdami būti visiškai skaidrūs ir atviri, norime buitinius vartotojus paraginti rimtai žiūrėti į didmeninės elektros kainos pokyčius. Šaliai jungiantis į Europos elektros tinklą kainos turi potencialo augti, nes gerokai atsilieka nuo europinių. Kita vertus, elektros kainos dydį jau dabar lemia daugybė objektyvių veiksnių, tarp kurių – jos pasiūlos ir paklausos santykis, šalies turimi elektros generavimo pajėgumai, meteorologinės sąlygos. Šviežia patirtis, jog elektros kaina gali judėti tiek viena, tiek kita kryptimi, gali paskatinti vartotojus mažiau rizikuoti ir rinktis stabilesnius elektros kainų planus“, – prognozuoja įmonės vadovas.
„Elektrum Lietuva“ duomenimis, šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu metu 2020-aisiais, didmeninės elektros biržos kainos pakilo 74 proc., vasarį – 114 proc., o kovą – jau 106 proc., tačiau tik pastarajam mėnesiui pasibaigus bus aiškus galutinis elektros kainos pokytis.
Žalioji kryptis brėžia daugiau pokyčių
M.Giga sako, kad aktyviai konkuruojantys elektros tiekėjai šiuo metu išgyvena savotiško kainų karo etapą, tačiau žalioji kryptis ir vis aktyvesnis atsinaujinančių išteklių naudojimas, kai kurių elektros vartotojų tapimas ir jos gamintojais, taip pat modernių technologijų diegimas gali lemti tai, kad jau po dešimtmečio Lietuvos elektros rinka taps neatpažįstama.
Šiuolaikiniam vartotojui svarbu, kiek jis pats asmeniškai prisideda prie klimato kaitos krizės ir kiek yra tvarus elektros išgavimas.
„Kilovatvalandės kaina nebereiškia tik kilovatvalandės kainos. Šiuolaikiniam vartotojui svarbu, kiek jis pats asmeniškai prisideda prie klimato kaitos krizės ir kiek yra tvarus elektros išgavimas. Europos Sąjungos pasirinktas žaliasis kursas gamintojus persitvarkyti skatina natūraliai, saulės energijos panaudojimas elektros gamybai domina vis daugiau fizinių asmenų. Lietuvos gyventojams pasisekė, kad ši veikla skatinama ir remiama valstybės mastu“, – teigia jis.
Prognozuojama, kad jei dabartinė elektros energijos saugojimo ir kaupimo schema šalyje būtų taikoma iki 2040-ųjų metų, tikėtina, kad gamintis elektros energiją patrauklu taptų beveik kiekvienam gyventojui.
„Manome, kad per artimiausią dešimtmetį ne mažiau nei 30 proc. Lietuvos buitinių elektros vartotojų patys gaminsis elektrą savo poreikiams, o iki 2050 metų tokių bus ne mažiau kaip pusė, nes saulės elektrinę įsirengti galima ne tik ant savo namo stogo, bet ir turėti dalį nutolusiame saulės parke“, – tikisi M.Giga.
Manome, kad per artimiausią dešimtmetį ne mažiau nei 30 proc. Lietuvos buitinių elektros vartotojų patys gaminsis elektrą savo poreikiams.
Visiškai atvėrus rinką joje gali nusistovėti ir mažesnis elektros tiekėjų skaičius, tuo pačiu – vartotojams turėtų būti pasiūlyta daugiau modernių, kompleksinių paslaugų.
„Kaip ir kiekviena rinka, kartu su nepriklausomais jos dalyviais Lietuva atsivėrė naujovėms, inovacijoms, modernioms technologijoms. Nusistovėjus situacijai tiekimo bei vartojimo dalyse būtų natūralu laukti naujų rinkos žaidėjų žingsnių, kurie elektros sektoriui gali suteikti naują kvėpavimą ir paskatinti tolesniems pokyčiams“, – prognozuoja įmonės vadovas.
„Elektrum Lietuva“ aptarnauja virš 18 tūkst. buitinių elektros vartotojų, taip pat dirba su 8,5 tūkst. verslo klientų.
