Energetikos sprendimų įmonės „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė sako, kad istorija kartojasi: laikas senka, o neapsisprendusių klientų kiekis yra milžiniškas.
„Ir vėl tenka konstatuoti, kad mūsų šalies elektros vartotojai niekur neskuba. Birželio 18-oji yra paskutinė diena, kuomet galima sudaryti naują elektros pirkimo sutartį, o vis dar turime apie 384 tūkst. neapsisprendusių namų ūkių visoje Lietuvoje. Morališkai ruošiamės tam, kad birželį mus ištiks ir kalėdinė apsipirkimo karštligė, ir „Jamam“ viename, kai faktiškai vienu metu plūstelės milžiniška potencialių klientų minia“, – sako N.Petrauskienė.
Konsultuoti elektros klausimais galinčių komandų narių skaičių didinančios įmonės ruošiasi šiam iššūkiui. Tačiau, anot „Elektrum Lietuva“ atstovės, kaip prekybos centrai savo erdvių ir kitų pajėgumų nėra pritaikę kalėdiniam pirkimo režimui, taip ir kiti sektoriai vartotojų pikus laiko ne taisykle, o išimtimi iš taisyklės.
Pasak N.Petrauskienės, panašiai elgėsi ir patys didžiausi I etapui priskirti vartotojai, kurie elektros tiekėją irgi rinkosi iš esmės paskutinėmis minutėmis.
„Vartotojams palanku tai, kad nežinomųjų lieka vis mažiau. Akivaizdu, kad dar vieno liberalizavimo atidėjimo nebus, todėl tiekėją pasirinkti būtinai reikia. To nepadarę namų ūkiai pateks į garantinį tiekimą ir už elektrą bus priversti mokėti brangiau. Atsižvelgiant į tai, kad elektros kainos ir taip laikosi labai aukštos, patariame nenustumti šio klausimo į šalį ir dabar žengti bent jau pirmuosius žingsnius, padėsiančius apsispręsti“, – pataria „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Vartotojai jau dabar gali palyginti jiems pateiktus nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus, jei sutiko dalintis asmeniniais savo duomenimis. Tuo atveju, jei vartotojai savo asmeninių duomenų tiekėjams perduoti neleido, verta pasinaudoti viešai prieinamais šaltiniais ir duomenų bazėmis, tokiomis kaip Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) ar Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) pateikiami duomenys – išsiaiškinti, kokios bendrovės rinkoje veikia ir patiems aktyviai domėtis, kokias sąlygas jos siūlo.
„Nors jau yra patvirtinta, kad į laisvą rinką perėjusiems vartotojams valstybė kompensuos dalį didėsiančios elektros kainos, bet dar nežinoma visuomeninė elektros kaina nuo liepos 1 d. Tai ir toliau lemia tam tikrą neapibrėžtumą. Kita vertus, verta pasidaryti bent pirminį juodraštį iš tos informacijos, kuri yra prieinama šiuo metu, nei paskutinėmis dienomis pulti ieškoti
informacijos ir karštligiškai bandyti susisiekti su įmonių konsultantais“, – pabrėžia N.Petrauskienė.
Vienas svarbiausių klausimų buitiniams vartotojams – fiksuoti ar nefiksuoti elektros kainą ilgesniam laikotarpiui. Pernai rekordiškai pašokusios elektros kainos gerokai atšaldė norą pasikliauti kainų svyravimais biržoje, nes dar 2021 metais tapo aišku, kad tokios rizikos namų ūkiai nepasirengę prisiimti.
„Stabilumo norintiems gyventojams patariame fiksuoti kainą ne per ilgam, 2-3 metų, laikotarpiui, tokiu būdu užsitikrinant aiškumą ir galėjimą prognozuoti situaciją pasirinktą laiko terminą“, – pataria „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Rusijos karo Ukrainoje dar greičiau žalesne skatinama tapti ES ir Lietuva ketina intensyviai investuoti į atsinaujinančios energetikos pajėgumus, tačiau dar bent keletą metų tai elektros kainų spausti žemyn neturėtų.
„Iki tol, kol kaip šalis reikšmingai padidinsime elektros iš atsinaujinančių gamybos šaltinių pajėgumus, dar užtruksime, o globalios tendencijos taip pat neleidžia tikėtis elektros kainų mažėjimo artimiausiu metu“, – teigia N.Petrauskienė.
Antrajam etapui priskiriama 741,2 tūkst. namų ūkių, kurie per metus suvartoja ne mažiau kaip 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros. Daugiau kaip 5 tūkst. kWh elektros sunaudojantys didžiausi buitiniai klientai laisvoje rinkoje elektrą perka nuo 2021 metų pradžios. Valstybės globoje iki šių metų pabaigos lieka III etapo buitiniai elektros vartotojai, kurių poreikis – iki 1 tūkst. kWh per metus.
