Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 24,52 euro. Estijoje vidutinė mėnesio elektros kaina paaugo 6 proc. iki 25,02 euro ir buvo aukščiausia Baltijos šalyse, Latvijoje elektra pabrango 4 proc. iki 24,53 euro už MWh.
Kaip teigia „Elektrum Lietuva“, beveik visose „Nord Pool“ biržos prekybos vietose, įskaitant Baltijos šalis, vidutinės mėnesio elektros energijos kainos gegužę, palyginus su balandžio mėnesiu, išaugo.
Pasak bendrovės direktoriaus Martyno Gigos, kainų svyravimams didelę įtaką darė hidrologinė padėtis, kadangi regione elektrą daugiausiai gamina hidroelektrinės.
„Praėjusį mėnesį gamybiniai pajėgumai Šiaurės šalių hidroelektrinėse ir toliau buvo dideli, kritulių iškrito mažiau, tad tai irgi turėjo įtakos vandens rezervuarų užpildymui – gegužės pradžioje užpildymo lygis buvo žemesnis už normą“, – pranešime sakė M.Giga.
Anot jo, vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai gegužę, lyginant su balandžiu, sumažėjo 23 proc. Dėl metinių techninės priežiūros darbų ir žemų elektros kainų turimas atominių elektrinių pajėgumas sudarė apie 60 proc.
Šiaurės šalyse vidutinė elektros kaina gegužę buvo 11,39 euro, o skirtumas su Baltijos šalimis sumažėjo iki 13 eurų už megavatvalandę.
„Baltijos šalyse elektros energijos kainų skirtumą lėmė mažesni tarpvalstybiniai energijos srautai. Prie kainų padidėjimo prisidėjo ir šiek tiek mažesni pajėgumų srautai iš Švedijos, Suomijos ir Baltarusijos“, – sakė M.Giga.
Gegužę bendras Baltijos šalyse pagamintas elektros kiekis buvo 8 proc. didesnis nei balandį ir siekė 1047 gigavatvalandes (GWh). Lietuvoje elektros energijos gamyba išaugo 10 proc. iki 366 GWh, Latvijoje – 16 proc. iki 438 GWh, Estijoje sumažėjo 7 proc. iki 243 GWh.
Gegužę bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 51 proc. visos suvartotos elektros energijos. Latvijoje gamybos ir vartojimo santykis buvo 80 proc., Lietuvoje ir Estijoje – po 41 proc.
