„Elektrum Lietuva“: elektra Lietuvoje per savaitę pigo 15 proc.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo 15 proc., elektra pigo ir kitose Baltijos šalyse, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. 
Elektros kaina
Elektros kaina / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Balandžio 6-12 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 18,18 euro už megavatvalandę. Latvijoje elektra pigo 17 proc. ir kainavo tiek pat, kiek Lietuvoje. Estijoje elektros kaina krito 19 proc. ir siekė 17,81 euro už MWh. Visoje „NordPool“ biržoje elektra atpigo 15 proc. iki 4,59 euro už MWh.

„Šiaurės šalių energijos rinkai didelę įtaką daro rekordiškai stipri hidrologija, bendros tendencijos visose ekonomikos rinkose bei kintančios kuro kainos. Įtakos elektros energijos kainoms turi mažesnis elektros energijos vartojimas, kuris dėl koronaviruso protrūkio ir ilgojo Velykų savaitgalio buvo 11 proc. mažesnis nei praėjusią savaitę“, – pranešime teigia „Elektrum Lietuvos“ svarbių klientų vadovas Karolis Bagdonas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pažymi, kad Lietuvoje šylant orams toliau mažėjo elektros vartojimas – palyginti su praėjusia savaite šis rodiklis buvo 3 proc. mažesnis.

Vietinė elektros gamyba mažėjo 13 proc. ir užtikrino 33 proc. Lietuvos elektros suvartojimo (pagaminta 70 GWh, o suvartota 209 GWh).

Vėjo elektrinės pagamino trečdalį, šiluminės elektrinės – 14 proc., hidroelektrinės – 22 proc. ir kitos elektrinės – 31 proc. visos Lietuvoje sugeneruotos elektros. Didžiausias augimas – 81 proc. – fiksuotas hidroelektrinių gamyboje, vėjo elektrinės pagamino 39 proc. mažiau, o šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 9 proc.

Pasak operatorės, pirmadienį, antrąją Velykų dieną, Europos elektros rinkose fiksuotas neįprastas reiškinys – neigiama didmeninė elektros kaina, tai yra, kai gamintojai patys primoka už savo pagamintą elektrą vartotojams. Lietuvos ši tendencija nepasiekė.

„Neigiamos kainos fiksuotos dienos metu, tad didžiausią impulsą tam davė atsinaujinančių elektros išteklių, ypač saulės elektrinių gamyba. Juolab, kad neigiama kaina atsirado šalyse, kur vartojimas mažėjo pavasarinių tendencijų ribose. O pavyzdžiui Italijoje, Ispanijoje laikėsi aukštesnės kainos – atitinkamai 14 eurų ir 22,3 eurų už MWh“, – pranešime sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Žemiausia neigiama kaina fiksuota Belgijoje, kur vidurdienį valandinė kaina pasiekė minus 115 eurų už MWh, o vidutinė paros kaina buvo minus 17,9 euro už MWh. Neigiamos vidutinės paros kainos fiksuotos ir vidurio Europoje: Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Iš Baltijos ir Šiaurės šalių neigiamos kainos pasiektos tik Danijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų