„Lapkritis pasižymėjo sausesniais orais: kritulių kiekis buvo mažesnis nei spalį, o tai lėmė vandens lygio mažėjimą hidroelektrinių rezervuaruose ir mažesnes elektros gamybos apimtis. Be to, dėl vėsesnių oro sąlygų padidėjo elektros suvartojimas visame regione“, – pranešime teigė „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga.
Anot M. Gigos, Baltijos šalyse įtakos kainai turėjo ir didesnis importas iš Šiaurės šalių, ir 48 proc. padidėję perdavimo pajėgumai tarp Baltarusijos ir Lietuvos.
Latvijoje ir Estijoje elektros kaina per mėnesį sumažėjo 4 proc. iki atitinkamai 45,26 ir 45,72 euro už MWh.
Visoje „Nord Pool“ biržoje elektra vidutiniškai pabrango 14 proc. iki 42,15 euro. Šiaurės šalyse jos kaina didėjo 10 proc. iki 42,08 euro ir buvo vidutiniškai 3 eurais didesnė nei Baltijos šalyse.
Lapkritį elektros suvartojimas visose Baltijos šalyse augo 3 proc. iki 2419 gigavatvalandžių (GWh). Estijoje jis augo 5 proc. iki 745 GWh, Lietuvoje ir Latvijoje – po 2 proc. atitinkamai iki 1052 ir 622 GWh.
Elektros gamyba Baltijos šalyse išaugo 11 proc. iki 1357 GWh. Lietuvoje pagaminta 278 GWh – 9 proc. mažiau nei spalį, Estijoje augo 20 proc. iki 498 GWh, o Latvijoje – 15 proc. iki 581 GWh.
Visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 52 proc. joms reikalingos elektros: Lietuva – 26 proc., Latvija – 93 proc., Estija – 67 proc.
