„Šiandien girdime, koks neapgalvotas žingsnis yra elektros rinkos liberalizavimas, kad kenčia šalies mokesčių mokėtojai, ir kad šį procesą būtina stabdyti, atidėti. Tiesa ta, kad jei ne rinkos liberalizacija, mokesčių mokėtojai ir valstybės biudžetas būtų nukentėjęs dar labiau, nes įvairių subsidijų ir kompensacijų pavidalu būtume praradę apie 340 milijonų eurų.
Akivaizdu, kad liberalizacija sutaupė milžinišką kiekį lėšų, kurios kitu atveju būtų skirtos neekonomiškai ir labai laikinai bandant spręsti su liberalizavimu nesusijusią aukštų kainų problemą“, – komentuoja bendrovės direktorius Martynas Giga.
Jis atkreipia dėmesį, kad visuomeninio tiekimo kaina, kuri šiandien yra 33 ct/kWh, neturi nieko bendra su dabartine elektros rinkos kaina ir ji yra valstybės subsidijuojama. Neliberalizavus rinkos, visuomeninis tiekėjas būtų tiekęs elektrą visiems vartotojams smarkiai pigiau nei rinkos savikaina, tad skirtumui padengti būtų naudojamos dar didesnės valstybės subsidijos.
Pavyzdžiui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta 2022 m. pirmo pusmečio elektros įsigijimo kaina, kuri naudojama visuomeninio tiekimo tarifui nustatyti, buvo 64,5 Eur/MWh, kai tuo tarpu rinkos kaina buvo 140 proc. didesnė ir siekė virš 154 Eur/MWh. 2022 m. antrajam pusmečiui nustatyta 182,11 Eur/MWh įsigijimo kaina, o prognozuojama rinkos kaina gali būti ir 225 proc. aukštesnė – apie 500 Eur/MWh. Rugpjūtis jau tą ir signalizuoja, nes vidutinė mėnesio kaina artėja prie 500 Eur/MWh.
„Subsidijoms vien 2022 m. turėtų būti skirta virš 500 mln. Eur: pirmą pusmetį – 147 mln. Eur už 1 637 623 MWh suvartotos elektros energijos, antrą pusmetį suma būtų dar didesnė – apie 540 mln. Eur. Jeigu valstybė dar kompensuotų visiems vartotojams 9 ct/kWh, kas dabar ir daroma mokantiems aukštesnę kainą, tai papildomai kainuotų dar 153 mln. Eur. Tad valstybės noras dirbtinai palaikyti žemas elektros kainas vartotojams būtų kainavęs apie 840 mln. Eur, kuriuos taip pat turėtų sumokėti tie patys vartotojai, tik iš kitos kišenės“, – aiškina M.Giga.
Eksperto teigimu, išnagrinėjus pirmos ir antros liberalizavimo bangų vartotojų duomenis matyti, kad didžioji dauguma jų pasirašė sutartis su nepriklausomais tiekėjais už žemesnę nei visuomeninio tiekimo kainą. Fiksuotas sutartis pasirašę pirmos bangos, kur nepriklausomą tiekėją pasirinko beveik 100 proc., ir didesnė dalis antros bangos, kur nepriklausomą tiekėją pasirinko 90 proc., vartotojų džiaugiasi mažesne nei 24 ct/kWh kaina ir negauna kompensacijų. Iš dalies kompensacijomis naudojasi tik antros bangos vartotojai, delsę pasirašyti sutartis iki atidėto termino pabaigos.
Remiantis elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, per metus Lietuvoje privatūs vartotojai suvartoja apie 3,4 teravatvalandes (TWh), arba 3,4 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Pirmos liberalizavimo bangos vartotojams tenka apie 33 proc. viso šio suvartojamo elektros kiekio, antros bangos – 57 proc., trečios – apie 10 proc.
Pasak „Elektrum Lietuva“ vadovo, aukštų kainų sąsajų su liberalizacija mitą paneigia ir faktas, jog kainų kilimas yra ne lokalus, o globalus. Energetinių išteklių – elektros, dujų – kainos šiandien aukštos visoje Europoje ir pasaulyje, ir tai nėra tik Rusijos karo Ukrainoje rezultatas, jį lemia begalė kitų faktorių, tokių kaip sausros ar karščiai.
Be to, Lietuvoje yra dar didesnė rizika aukštoms kainoms ir dėl to, kad šalis turi labai mažai nuosavos gamybos, o ir ta, kurią turime, yra brangi. Tad atsiradus trikdžiams jungtyse, atėjus šaltai žiemai, esant vėjo bei kritulių trūkumui gali būti, jog kainos dar kils.
„Atsižvelgiant į visas aplinkybes, subsidijuojamas visuomeninis tarifas yra brangus ir neefektyvus sprendimas, kuriantis iliuziją, kad elektra yra pigi.
Iš tiesų žmonės negauna progos pažinti rinkos ir kainos pokyčių, negauna signalo, kad reikia investuoti į efektyvumą, ekonomiškumą ar atsinaujinančios elektros energijos gamybą, įsirengiant saulės jėgaines. Jeigu valstybė dirbtinai „nuspaudžia“ elektros kainas, nei vienas tiekėjas neis į tokią rinką, taip pat neinvestuos į nuosavą gamybą, nes nenorės pardavinėti elektros žemiau savikainos. O rinkos liberalizacija yra paskata visa tai daryti“, – kalba jis.
Pasak M.Gigos, suprantama valstybės pareiga apsaugoti labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes nuo tokio kainų šoko, tą būtina daryti, tačiau ne stabdant liberalizavimo procesą, o per tikslines kompensacijas.
