Valandinės elektros kainos rugsėjį Baltijos šalyse svyravo nuo 3 Eur/MWh iki 500,08 Eur/MWh.
„Elektros kainų augimą Baltijos šalyse labiausiai paskatino prasidėjęs tamsusis metų laikas, paprastai reiškiantis didesnį elektros energijos suvartojimą, kuris praėjusį mėnesį išaugo 15 proc., lyginant su rugsėju. Elektros energijos gamyba per spalį bendrai sumažėjo 2 proc., o saulės elektrinių gamyba – net 53 proc.“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, spalį šiek tiek krito, palyginti su praėjusiu mėnesiu. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė 20,95 ct/kWh, fiksuojant ją 11 mėnesių.
„Nord Pool“ biržoje spalio mėnesio vidutinė elektros energijos kaina kilo 21 proc. iki 23,94 Eur/MWh.
M.Gigos teigimu, vieną spalio savaitę dėl kasmetinių techninės priežiūros darbų buvo sustabdyta Švedijos (SE4)-Lietuvos tarptautinė jungtis NordBalt, o tai sumažino energijos srautą iš Švedijos (SE4) į Baltijos šalis net 22 proc., lyginant su rugsėjo mėnesio energijos srautu.
Spalį Lietuva pasigamino 60 proc. šaliai reikalingos energijos
Elektros energijos vartojimas Baltijos šalyse spalio mėnesį sudarė 2 235 GWh, Lietuvoje elektros energijos suvartota 1 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 1 022 GWh. Estijoje per spalį suvartota 7 proc. mažiau elektros energijos nei pernai spalio mėnesį, atitinkamai 654 GWh, o Latvijoje suvartota 1 proc. mažiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu – 559 GWh.
Baltijos šalyse elektros energijos gamyba sumažėjo 2 proc. palyginus su rugsėjo mėnesiu ir siekė 1 202 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba, palyginus su praėjusiu mėnesiu, augo 2 proc., iki 612 GWh. Latvijoje gamyba, palyginti su rugsėju, sumažėjo 25 proc., iki 187 GWh. Estijoje pagamintos elektros energijos kiekis padidėjo 8 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu, iki 402 GWh.
Spalio mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 54 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 60 proc., Latvijoje – 34 proc., Estijoje – 61 proc.
