„Desinchronizuotis galbūt galėtume iki 2025 metų pabaigos, tačiau tuo atveju, jeigu sprendimas, dėl kurio sutarsime, bus patikimas ir ilgalaikis. Jeigu jis nebus patikimas, manome, kad desinchronizavimą reikėtų atidėti, kol bus rastas sprendimas, kuris mums užtikrins patikimumą“, – Estijos elektros sistemos tiekimo saugumo pristatyme antradienį pareiškė Taavis Veskimagis.
Anot jo, tyrimai labai aiškiai rodo, kad sąnaudų ir tiekimo saugumo požiūriu dvi kintamosios srovės jungtys yra geresnė alternatyva.
„Kai kas nors sako, jog neįmanoma pastatyti vienos papildomos kintamosios srovės jungties, jis taip pat turi pasakyti, koks kitas sprendimas duotų tokį pat rezultatą sąnaudų ir tiekimo saugumo požiūriu. Mes tokio sprendimo nežinome, jį turi papildomai išnagrinėti kas nors kitas“, – pareiškė jis.
Lietuva ir Lenkija iki šiol laikėsi nuomonės, kad pakanka vienos jungties „LitPol Link“, tačiau Estija ir Latvija nori, kad būtų nutiesta antroji jungtis. Šalys yra pažadėjusios pasiekti susitarimą iki birželio pabaigos.
„Tikimės, jog sprendimą, koks turėtų būti bendradarbiavimas su Vidurio Europa, pasieksime iki šio mėnesio pabaigos“, – pareiškė T.Veskimagis.
Baigiamas tyrimas pasakys, ar sinchronizavimas būtų efektyvesnis per vieną ar dvi jungtis „LitPol Link“ jungtis bei povandeninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Baltijos šalys „LitPol Link“ jungtimi yra sujungtos su Lenkija, „NordBalt“ jungtimi – su Švedija ir „Estlink“ jungtimi su Suomija, tačiau dėl istorinių priežasčių Baltijos šalių elektros energijos tinklas tebėra sinchronizuotas su Rusijos ir Baltarusijos tinklu BRELL.
