Energetikos ekspertai sutaršė premjero Sauliaus Skvernelio atominį „planą-chuliganą“

Išgirdę premjero „planą-chuliganą“ pasiūlyti Baltarusijai Astravo atominę elektrinę paversti dujine elektrine energetikai tik gūžčioja pečiais. Net jeigu tai ir būtų technologiškai įmanoma, veikiausiai naują elektrinę statyti būtų pigiau. O ir kodėl Baltarusija turėtų tą daryti?
Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė / 15min

Prezidento posto siekiantis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sukritikavo politikus, kurie tada, kai dar esą buvo galima sustabdyti atominės elektrinės statybas šalia Vilniaus, tik virpino orą ir realių veiksmų nesiėmė. Vis tik premjeras dar mato būdą, kaip sustabdyti atominės elektrinės Astrave paleidimą. Susitikime su rinkėjais jis tvirtino pasiūlysiantis Baltarusijai „planą-chuliganą“.

„Ką mes galime dabar padaryti? Turime planą-chuliganą. Pasiūlysiu baltarusiams sprendimą. Racionalų. Ne tokį, kuris sako: „Uždarykite“, – Kėdainiuose pareiškė prezidentu siekiantis tapti premjeras.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Saulius Skvernelis Kėdainiuose susitikime su rinkėjais
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Saulius Skvernelis Kėdainiuose susitikime su rinkėjais

Ir pirmadienį paaiškėjo, ką premjeras turi omeny. Vyriausybės išplatintame pranešime žiniasklaidai tvirtinama, kad Astravo atominė elektrinė galėtų būti paversta dujine elektrine. Kaip?

„Ministras Pirmininkas atkreipia dėmesį, jog didelė dalis infrastruktūros, kuri jau parengta Astravo AE, įskaitant išplėtotas tinklus ir elektros generavimo įrangą, gali būti sėkmingai išnaudota gamtinėmis dujomis varomai elektrinei išvystyti. Atsisakius branduolinės jėgainės projekto, daugiau kaip 60 proc. jau sukurtos infrastruktūros galėtų būti panaudota dujinei elektrinei“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Toliau tikinama, kad „Klaipėdoje funkcionuojantis SGD terminalas ir būsimas Lenkiją ir Lietuvą sujungsiantis dujotiekis atvertų galimybes bendradarbiauti su Baltarusija ir alternatyvaus dujų tiekimo srityje.“

15min kalbinti energetikos ekspertai abejoja technologinėmis galimybėmis paversti atominę į dujinę elektrinę, o taip pat ir nemato priežasčių, kodėl Baltarusija galėtų tai svarstyti.

Sunkiai įsivaizduojama ir brangu

Tarptautinis energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas 15min sakė, kad galbūt techniškai ir būtų įmanoma tai padaryti, tačiau strateginių priežasčių Baltarusijai staiga pradėti Astravo atominę elektrinę versti į dujinę jis nemato.

„Jie nori mažiau būti priklausomi nuo rusiškų dujų importo, nes pas juos visos elektrinės ir taip kūrenamos rusiškomis dujomis. Tai jie norėjo pastatyti atominę, kuri yra kur kas mažiau priklausoma nuo atominio kuro. Jo gali atsivežti metams į priekį. Tai buvo vienas iš jų tikslų ir būtų labai keista, jeigu tą tikslą atmestų“, – kalbėjo V.Jankauskas.

Pirmasis Astravo atominės elektrinės reaktorius bus „užkurtas“ dar šiemet, kitas veikti pradės maždaug po metų. V.Jankauskas nemato priežasčių, kodėl Baltarusija turėtų staiga atsisakyti jau baigtos statyti atominės elektrinės.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vidmantas Jankauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vidmantas Jankauskas

„Kai jau tiek yra pastatyta ir einama į pabaigą, tai dabar kažką keisti... Na, nebent būtų jiems labai baisūs spaudimai. Bet mes žinome, kad iš tarptautinių specialistų, iš Vienoje esančios Tarptautinės atominės energetikos agentūros spaudimo didelio nėra. Tai daugiausia pastabos, kad jūs turite geriau komunikuoti, bendradarbiauti su kaimynais, tai tik tiek“, – aiškino jis.

Lietuva labai džiaugėsi, kai vasarį Ženevoje buvo pripažinta, kad Baltarusija pažeidė Espoo konvencijos tris straipsnius. Tačiau už konvencijos pažeidimą nei baudų, nei kitokių sankcijų Baltarusijai nėra numatyta, kentės tik jos, o taip pat projekte dalyvaujančių kompanijų reputacija.

„Nėra tokio požiūrio tarptautinio kaip kad buvo į mūsų elektrinę, kad nepriimtini reaktoriai. Čia yra rusiški reaktoriai, kurie yra priimtini pasauliui. Juk juos statosi Suomija, Vengrija pasiruošusi statyti, jau nekalbant apie Turkiją, Iraną ir kitas šalis, kur jau jie yra statomi“, – kalbėjo V.Jankauskas.

Lietuvą, kai dar ketinta statyti Visagino atominę elektrinę, saugumo ekspertai kritikavo už „Hitachi“ reaktorių pasirinkimą. Saugumu suabejota po Fukušimos atominės nelaimės 2011 metais, Japoniją sukrėtus žemės drebėjimui ir atsiritus cunamio bangai.

Jie nori mažiau būti priklausomi nuo rusiškų dujų importo, nes pas juos visos elektrinės ir taip kūrenamos rusiškomis dujomis, – vertino V.Jankauskas.

V.Jankausko vertinimu, atominės perdarymas į dujinę reikštų ir didelius finansinius nuostolius.

„Juk panaši buvo istorija, kai bulgarai jau buvo susitarę su rusais, kad statys atominę elektrinę. Ten dalyvavo Vokietijos garsi kompanija, kuri vėliau pasitraukė, tada bulgarai pamatė, kad jiems vieniems buvo labai brangu. „Rosatom“ pareikalavo sumokėti didelius pinigus, nors ten nieko dar nebuvo pastatyta, jie jau buvo pagaminę ar gamino tą reaktorių“, – sakė jis.

Skeptiškas buvo ir Energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas Eugenijus Ušpuras, nenorėjęs leistis į ilgas kalbas apie šį S.Skvernelio pasiūlymą.

„Viskas yra įmanoma, bet kiek tas kainuos, ar tai apsimoka? Čia ne visai man klausimas. Jie nori mažiau dujų, o siūlymas jiems dar labiau priklausyt nuo dujų“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

J.Vilemas: laikas vilniečiams pirkti jodo tabletes

Ar jūs tikra, kad tas chuliganiškas scenarijus yra toks, koks jūs sakot? Padaryt dujų turbiną? Taip būti negali. Tai yra absoliučiai nerealu, – sakė J.Vilemas.

Branduolinės energetikos entuziastas mokslininkas Jurgis Vilemas mano, kad dabar stabdyti Astravo atominę elektrinę jau per vėlu. Be to, jis laiko ją saugia.

„Tai vilniečiams reikia dėl visa ko nusipirkti jodo tablečių, nors avarija yra neįmanoma, tai yra gan saugūs reaktoriai“, – sakė jis.

J.Vilemas, išgirdęs 15min klausimą, iš pradžių net nepatikėjo, kad toks pasiūlymas galėjo ateiti iš premjero komandos. Toks jis jam pasirodė absurdiškas.

„Ar jūs tikra, kad tas chuliganiškas scenarijus yra toks, koks jūs sakot? Padaryt dujų turbiną? Taip būti negali. Tai yra absoliučiai nerealu. Jokia įranga, kuri dabar yra atominėje elektrinėje, tam tikslui netinka. Turbinos visiškai ne tos, nepritaikomos, jau nepaisant to, kad ten viskas sumontuota, pastatai pastatyti“, – vertino J.Vilemas.

Lietuvos mokslų akademijos nuotr./Jurgis Vilemas
Lietuvos mokslų akademijos nuotr./Jurgis Vilemas

Pasak jo, naują elektrinę pastatyti būtų pigiau.

„Ten galima įrengti tik tokį variantą kaip pas mus Elektrėnuose 9 blokas, kitokių variantų nėra. Ten turi būti ne termofikacinė elektrinė, nes aplinkui niekam nereikia šilumos. Reiškia, turi būti lygiai toks pats blokas kaip Elektrėnų 9 blokas. Ekonomiškai pasiteisintų statyti tik tokią kombinuoto ciklo elektrinę, jeigu yra termofikacinis blokas, tai reiškia, kažkur prie Minsko. O čia gali būti tik kondensacinis. Tai yra nerealu, naują elektrinę statyti būtų pigiau“, – sakė energetikas.

Be to, jis taip pat pabrėžė, kad Baltarusija nori diversifikuoti elektros energijos šaltinius, todėl dar viena dujinė elektrinė nebūtų logiškas sprendimas.

„Jų pagrindinis tikslas yra pasitraukti šiek tiek nuo dujų, nes šiandien 90 proc. elektros yra gaminama iš dujų. Jiems dar statyti dujinę elektrinę... Tuo labiau toli nuo didžiųjų miestų, tai bet kuriam energetikos inžinieriui pasakykit šitą idėją, jis pasišaipys ir daugiau nieko“, – sakė J.Vilemas.

Energetikas pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė apskritai nereikalauja atominės elektrinės Astrave stabdymo.

„O ką tu ten padarysi. Jau šaukštai po pietų. Niekas nereikalauja, kad ta elektrinė būtų sustabdyta, neteigia, kad ji yra nesaugi. Ji pastatyta nesilaikant Vakaruose priimtų tarptautinių standartų, procedūrinių – suderinimo su kaimynais ir pan.“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis