Energetikos ekspertas V.Jankauskas paaiškino, ko reikia, kad ES būtų energetiškai nepriklausoma

Gana ilgai Europos Sąjungos (ES) žaliosios energetikos plėtojimas buvo pristatomas kaip vienas pagrindinių būdų kovoti su klimato kaita. Tačiau po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje energetinė ES nepriklausomybė įgavo visiškai naują reikšmę: atsinaujinančios energijos šaltiniai tapo kone pagrindine priemone, galinčia didinti bendrijos energetinę nepriklausomybę.

Tam visiškai pritaria tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ viešėjęs energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas: „Po 2022 m. išgyvento elektros energijos kainų šuolio ES priėmė naują programą „REPowerEU“, kuri savo ruožtu suteikė didžiulį impulsą atsinaujinančiai energetikai“.

Alternatyvūs energijos šaltiniai – ne vien saulė ir vėjas

Programoje „REPowerEU“ siūloma iki 2030-ųjų metų visiškai nutraukti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. V.Jankauskas nėra užtikrintas, kad tą pavyktų pasiekti vien atsinaujinančia energetika.

„Mes kalbame ir apie atominę energetiką, ir apie akumuliavimą – baterijas, kaupiančias energiją – ir netgi apie „žaliąjį vandenilį“, kuomet kurui naudojamas vandenilis gaminamas iš saulės ar vėjo generuojamos energijos“, – pasakojo jis.

Anot eksperto, iškastinį kurą naudojantis transportas yra būtent ta sritis, kurioje pereiti prie naujų energijos šaltinių yra sunkiausia ne vien techniškai, bet ir dėl inertiškumo.

„Net ir pasiekus ES tikslą nuo 2035-ųjų metų visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių, automobiliai su šiais varikliais gatvėse vis vien išliks dar mažiausiai 20 metų“, – atkreipė dėmesį V.Jankauskas.

Ambicingi ES tikslai

Atsisakyti vis dar itin populiaraus ir kiekvienam įprasto vidaus degimo variklio – ne vienintelis ambicingas ES išsikeltas iššūkis. Dar ambicingesnis atrodo tikslas iki 2050 m. pasiekti, kad Europa taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu.

„Kažkada ambicingas atrodė ir ES priimtas Klimato ir energetikos paketas 2020 metams, plačiau žinomas „20–20–20“ pavadinimu“, – primena V.Jankauskas.

„Juo iki 2020 m. buvo įsipareigota 20-čia procentų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, 20 proc. padidinti energetinį efektyvumą bei pasiekti, kad 20 proc. Europoje suvartojamos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Visi tikslai iš esmės buvo pasiekti“, – akcentuoja ekspertas.

Dar vienu daugybę iššūkių jau netolimoje ateityje sukelsiančiu ES tikslu gali tapti ir siekis sumažinti priklausomybę nuo Kinijos technologijų. Pasak specialistų, dauguma Europoje naudojamų saulės elektrinių modulių yra pagaminti būtent Kinijoje. Negana to, jie kartais parduodami net iki 50 proc. pigiau, lyginant su vietine produkcija. V.Jankauskas šioje padėtyje paprastos išeities ir greitų sprendimų nemato.

„Europos tikslas – kuo didesnė atsinaujinančios energetikos dalis. Tačiau pati Europa pasigamina vos dešimtadalį tam reikalingų technologijų – ar tai būtų jau minėti moduliai, ar kita įranga. Tad turime rinktis – arba importas iš Kinijos, arba ženklus žaliosios energetikos plėtros sumažėjimas“, – perspėja ekspertas.

Kokie dar iššūkiai energetikos srityje kyla ir kada galima tikėtis visiškos Europos energetinės nepriklausomybės, Vidmantas Jankauskas pasakojo tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, kuri rengiama įgyvendinant Europos Parlamento remiamą projektą „Tavo balsas stiprina Europą“. Laidos vedėjas – komunikacijos specialistas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.

VIDEO: „Tavo balsas – Europa“: ko reikia, kad ES būtų energetiškai nepriklausoma?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų