„Tas klausimas – daugialypis ir reikalingas rimtas sprendimas, ne šiaip paskubomis“, – BNS sakė LEI direktorius Sigitas Rimkevičius.
Po 15min publikacijos apie tai, kad Instituto mokslininkai patarinėja baltarusiams trauktis iš projekto mokslininkus ragina Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo bei Energetikos ministerijos, to esą siekia ir pati Baltarusija. Tačiau S.Rimkevičius teigia, kad net ir esant spaudimui, taip paprastai pasitraukti iš projekto negalima.
„Vyksta projektas, kažkas įsipareigoja padaryti darbą ir komanda dirba, tai jūs galvojate, kad kompanija išeina, sužlugdo projektą, o dėl to po to būna visokie vėlavimai. Ne vien nuo mūsų tai priklauso – mūsų pasitraukimą ir Europos Komisija turi priimti, turime susėsti prie stalo ir išdiskutuoti tai“, – teigė LEI vadovas.
Ne vien nuo mūsų tai priklauso – mūsų pasitraukimą ir Europos Komisija turi priimti, turime susėsti prie stalo ir išdiskutuoti tai.
Jo nuomone, reikėtų kalbėtis, ar Lietuva siekia stabdyti Europos Komisijos projektą.
„Tai gal inicijuokime, kad visai nebūtų projekto, ar galime kažkokių apčiuopiamų rezultatų pasiekti, jei Lietuva vienaip darys, o Europos Komisija – kitaip. Čia nesuprantami dalykai“, – BNS sakė jis.
Projektas pradėtas 2014 metais ir turėtų baigtis šiemet, tačiau, pasak S.Rimkevičiaus, jis vėluoja, mat Baltarusija nepateikia dalies dokumentų.
„Yra konkretūs tikslai ir projektų planai, ir jie turi būti įgyvendinti ir, matyt, bus atsilikimas, nes atsirado tam tikra prasme stabdis. Projekto koordinatoriai vokiečiai ir prancūzai paprašė dokumentacijos, baltarusiai jiems sako – dalyvauja lietuviai, kuriems ką bepateiksi, viskas yra blogai, ir jie neva inicijuosią išmetimą lietuvių“, – tikino LEI vadovas.
Jo žodžiais, Baltarusija norėtų, jog LEI nebedalyvautų projekte, tačiau sakė nežinantis, ar dėl to oficialiai kreipėsi į Komisiją. EK teigia tokio Baltarusijos prašymo negavusi.
„Lietuva nėra pasitraukusi iš projekto, Europos Komisija neturi informacijos nei apie Lietuvos pasitraukimą, nei prašymo, kad Lietuva nebedalyvautų projekte“, – BNS pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Projekte dalyvavo ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI). Tačiau ji tikina dabar jame nebedirbanti, o dėl ateities tarsis su Lietuvos institucijomis.
Praėjusią savaitę paskelbus, kad Energetikos instituto mokslininkai konsultuoja Baltarusijos reguliuotoją „Gosatomnadzor“ dėl Astravo AE saugumo, URM pasiūlė mokslininkams peržiūrėti savo poziciją. Tokią pat nuomonę antradienį pareiškė ir instituto steigėja Švietimo ir mokslo ministerija.
Lietuva yra pagrindinė Astravo AE kritikė – ji ketina blokuoti jos gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti jos statybos projektą.
65 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog Astravo AE kelia grėsmę šalies saugumui, parodė naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta visuomenės apklausa.
