Penktadienį vyksiančiame ES energetikos ministrų susitikime bus tariamasi, kaip pažaboti išaugusias energijos išteklių kainas, taip pat ar pritarti rugsėjo viduryje Europos Komisijos (EK) pateiktiems pasiūlymams.
Šiuo metu dažniausiai diskutuojamas pasiūlymas – pigiai elektrą gaminančių ir brangiai ją parduodančių bendrovių vadinamųjų viršpelnių mokestis, kurį siūlo Europos Komisija.
Tačiau Lietuva ir keturiolika kitų šalių ragina pritaikyti kitą priemonę, kuri vietos tarp EK pasiūlymų nerado – iniciatyvos dėl gamtinių dujų viršutinės kainų ribos nustatymo.
Antradienį dalis ES valstybių nutarė šia linkme dar spustelėti – išplatino laišką, skirtą Europos Komisijos energetikos komisarei Kadri Simson.
Penkiolika valstybių, tarp kurių yra ir Europos pramonės milžinės Ispanija, Italija, Prancūzija, laikosi pozicijos, jog gamtinių dujų kainos ribos nustatymas būtų veiksmingiausias būdas sumažinti elektros energijos kainas.
„Kainų viršutinės ribos nustatymas yra vienintelė priemonė, kuri padės kiekvienai valstybei narei sušvelninti infliacijos spaudimą, valdyti lūkesčius, sudaryti sąlygas galimų tiekimo sutrikimų atveju ir apriboti papildomą pelną šiame sektoriuje“, – rašoma laiške, kurį pasirašė ir šią savaitę interpeliaciją atlaikęs Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.
Viršutinė kainų riba turėtų būti taikoma visiems didmeniniams gamtinių dujų sandoriams.
Bendrą kreipimąsi, be Lietuvos, pasirašė Belgija, Bulgarija, Graikija, Italija, Ispanija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.
Tačiau, ar tokio būrio šalių užteks priimti sprendimą, kurį Lietuvos valdantieji laiko pačiu optimaliausiu?
15min kalbinti ekspertai mano, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau taip pat nereikėtų atmesti varianto, kad susiskaldymas per ministrų susitikimą nebus įveiktas ir sprendimo priėmimas nusitęs.
Be to, dujų kainos ribojimo priemonė turi ir ryškų trūkumą – tai galėtų pagilinti dabartinį dujų deficitą rinkoje, sako tokio sprendimo oponentai.
