„Sutarimas dar nėra pasiektas. Šiandien bus kreipiamasi į teismą prašant daugiau laiko susitarti“, – BNS pranešė ministro atstovė spaudai Aurelija Vernickaitė.
Abi pusės kovo pradžioje jau kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydamos atidėti bylos svarstymą dėl įmonės „Danpower Baltic Taika elektrinė” leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus Kaune. Teismas, turėjęs nagrinėti bylą kovo 7 dieną, leido šalims susitarti taikiai ir toliau bylą ketina nagrinėti trečiadienį, balandžio 25 dieną.
LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė BNS sakė, kad teisėjai, gavę prašymą pratęsti taikos susitarimui skirtą laiką, trečiadienį jį svarstys. Anot jos, pagal įstatymą galima dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą ir patęsti deryboms skirtą laiką.
LVAT nagrinėja „Danpower“ skundą dėl 2016 metų gegužę sprendimo, neleidusio jai pardavinėti elektros skatinamuoju 12 metų tarifu. Tačiau šalys ketino susitarti ne tik dėl Kauno, bet ir dėl „Danpower“ veiklos Vilniuje, kur ji ketino statyti naują kogeneracinę jėgainę, bei dėl „Danpower“ pateikto 16,2 mln. eurų vertės ieškinio dėl žalos atlyginimo.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kovo pradžioje sakė, kad nuspręsta išnaudoti galimybę ieškoti sprendimo derybų keliu, nes teismų kelias yra ilgas ir brangus, o vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų yra investicinės aplinkos gerinimas. Jo teigimu, nepasiekus abi puses tenkinančio sutarimo, bet kada galima grįžti prie teisminio kelio.
„Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Vogelis tuomet sakė, kad derybose priimti sprendimai iš esmės ir lems tolesnius bendrovės veiksmus bei plėtros perspektyvas. Jo teigimu, derybose bendrovė sieks, kad kliūtys įgyvendinti biokuro elektrinės projektą Vilniuje būtų pašalintos, o kilę nesusipratimai dėl skatinamojo elektros supirkimo tarifo Kaune – išspręsti taikiai.
BNS kalbinti su „Danpower“ ir Energetikos ministerija nesusiję teisininkai teigė, kad taikos sutartis – efektyvus būdas išspręsti ginčą. Vis dėlto kai kurie stebėjosi, jog valstybės institucija siekia taikos sutarties, laimėjusi pirmąjį ginčą.
Kai kurie politikai BNS sakė remiantys Energetikos ministerijos ketinimus susitarti taikiai, o kitiems tokios intencijos sukėlė įtarimų.
Su „Danpower“ susijusi įmonė „SSPC-Taika“ (dabar – „Danpower Baltic Taika elektrinė“) 2013 metais laimėjo Kainų komisijos skelbtą elektros skatinimo kvotų aukcioną – valstybė įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę (rinkos kaina tuomet siekė apie 4 centus). Tačiau vėliau tarifas buvo panaikintas.
Be to, 2015 metais Energetikos ministerija panaikino leidimus bendrovėms „SSPC-Taika“ ir „SSPC-Vilnius“ plėtoti elektros gamybos pajėgumus kogeneracinėse elektrinėse tiek Kaune, tiek Vilniuje, motyvuojant netvarkingais dokumentais.
„Danpower“ bylinėjasi su ministerija ir dėl kogeneracinės jėgainės Vilniuje statybos leidimo. LVAT sausį galutinai panaikino Energetikos ministerijos 2015 metų pavasarį priimtus sprendimus, kuriais sustabdytas, o vėliau panaikintas „Danpower“ 2013 metų lapkritį gautas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
„SSPC-Vilnius“ prašo Vilniaus apygardos teismo priteisti 16,2 mln. eurų žalos atlyginimą iš Energetikos ministerijos ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) už projektui esą sukeltas kliūtis.
„Danpower Baltic“ pirmosios instancijos teisme yra pralaimėjusi du ginčus su Energetikos ministerija dėl jėgainės Kaune.
„Danpower Baltic“ Vilniuje, Kaune ir Joniškyje valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę Kaune.
Vokietijos „Danpower“ 100 proc. akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“. „Danpower“ Lietuvoje veikiančią bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo kartu su vieno „Senukų“ savininkų Augustino Rakausko šeimos bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.
