Energetikos ministerija siekia pažaboti savivalę Vilniaus šilumos rinkoje

Energetikos ministerija siekia pažaboti šilumos tiekėjų savivalę, superkant energiją iš nepriklausomų gamintojų. Ketinimai susiję pirmiausia su „Vilniaus energija“, kurios veikla kelia daugiausia rūpesčių valdžiai.
Uždaroma Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (VE-3), kuri nebebus naudojama šilumai gaminti.
Uždaroma Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (VE-3), kuri nebebus naudojama šilumai gaminti. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Įstatymų projektų atsiradimą paskatino paaiškėjusi situacija Vilniuje“, – BNS sakė energetikos ministro atstovas Mantas Dubauskas.

Ministerijos siūlomi Šilumos ūkio ir Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimai numato, kad šilumą iš nepriklausomų gamintojų tiekėjai įsigytų per energijos išteklių biržą „Baltpool“, taip apsisaugant nuo neteisingų sprendimų ar piktnaudžiavimo, o gamintojai privalėtų atskleisti savo akcininkus.

Šiemet kilus įtarimams, kad dalis nepriklausomų šilumos gamintojų yra susiję su „Vilniaus energija“, energetikos ministras Rokas Masiulis siūlė jiems savanoriškai atskleisti akcininkus, tačiau bendrovės į tokį raginimą nesureagavo.

Įtariama, kad „Vilniaus energija“ didina šilumos kainas, pirkdama brangesnį kurą. Tokiu atveju šilumą gali brangiau parduoti ir susiję nepriklausomi šilumos gamintojai.

Konkurencijos taryba gruodį „Vilniaus energijai“ skyrė 19 mln. eurų, o biokuro tiekėjai „Bionovus“ – 3,5 mln. eurų baudą – įmonės nubaustos už tai, kad „Vilniaus energija“ biokurą pirko tik iš „Bionovus“ ir nepasinaudojo konkurencija bei galimybe šilumą tiekti pigiau. Anot tarybos, biokuras buvo pirktas 15 proc. brangiau nei rinkoje.

„Vilniaus energija“, spalį įsigijusi daugiau suskystintų gamtinių dujų (SGD), šilumos kainą gruodį padidino 26 proc. Spėjama, kad taip bandyta gauti maksimalias pajamas iš susijusių nepriklausomų šilumos gamintojų. Pati „Vilniaus energija“ tai neigia.

Su „Vilniaus energija“ susiję koncerno „Icor“ akcininkai netiesiogiai valdo tris biokuro katilines valdančią įmonę „Marivas“, kurią jie parduoda Vokietijos ir Lietuvos kapitalo energetikos bendrovei „Danpower Baltic“.

Oficialiai „Marivo“ ir „Vilniaus energijos“ sąsajos nebuvo įrodytos. Kainų komisija šių metų pradžioje tyrė, ar galutiniai „Marivo“ akcininkai nėra susiję su „Vilniaus energija“, tačiau to išsiaiškinti nepavyko. Komisijos narys Darius Biekša tuomet patvirtino, kad įmonių nepavyko susekti, mat valdančiosios bendrovės įsikūrusios lengvatinių mokesčių zonose.

Kainų komisija išsiaiškino, kad „Marivą“ valdo „Green Eenvironment Fund“, pastarąjį fondą – „Investcorp Managment“, o šį – „Investcorp Bank“, kurios būstinė yra Bahreine, o ji registruota – Kaimanų salose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis