„Niekada nesakyk niekada, bet aš labai tikiuosi. Turime ir labai pozityvios darbotvarkės [klausimų] su mūsų Baltijos šalių kolegomis, tiek atsinaujinančioje energetikoje, tiek kitose srityse. Tikiuosi, kad tą laiką, kurį skyrėme Astravui, galėsime skirti kitiems svarbiems dalykams“, – kalbėjo ministras.
Lietuva tiesioginį komercinį elektros importą iš Baltarusijos buvo nutraukusi 2020 m. rudenį, tačiau Lietuvos specialistams kilo įtarimų, kad Astravo elektrinėje pagaminta elektra į Lietuvą atkeliauja per Latviją. Pati Latvija su Baltarusija elektros jungties neturi, tad elektra prekiauja per jungtį su Rusija.
Su tokios prekybos metodika Lietuva nesutinka, tačiau Latvijos atstovai tikina, kad tarp Baltijos šalių nepirkti elektros energijos iš Astravo nėra pažeidžiami. Tuo tarpu Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad formaliai pirkdama rusišką elektrą, Latvija netiesiogiai atveria kelią į Baltijos šalis tekėti ir Astravo jėgainėje pagamintai elektrai.
Kol kas Latvija nėra priėmusi Lietuvos siūlomų taisyklių, todėl trečiadienio sprendimą sumažinti elektros pralaidumo apimtis tarp Lietuvos ir Baltarusijos, ministras pavadino „planu B“.
Jis tikino, kad ir toliau sieks susitarti su Latvija ir Estija trišalių derybų būdu.
Tuo tarpu Astravo atominės elektrinės darbas jau du mėnesius yra sustabdytas ir, ministerijos žiniomis, ji neveiks dar bent tris mėnesius. „Tai dar kartą parodo, kokios kokybės yra ši elektrinė, ji jau keturis ar penkis kartus „lūžo“ iki tol. Tai dar kartą patvirtina, kad mūsų pastangos, dedamos dėl Astravo elektrinės boikoto, yra labai svarbios“, – sakė D.Kreivys.
Jis pabrėžė, kad elektros kainoms Lietuvoje nei Rusijoje, nei Baltarusijoje gaminama elektra tiesioginės įtakos neturi.
Trečiadienį, pirmąją naujos metodikos galiojimo dieną, buvo nustatytas maksimalus 262 MW elektros perdavimo pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą. Nauja metodika užtikrins, kad į Lietuvą galės patekti energetikos sistemos patikimumui užtikrinti būtina elektros energija, teigiama „Litgrid“ pranešime spaudai.
Dujų tiekimo trūkumas šią žiemą – reali rizika
Komentuodamas aukštas ir dar didėsiančias elektros kainas, D.Kreivys atkreipė dėmesį, kad jas lemia regione ir pasaulyje vyraujančios nepalankios tendencijos.
„Kalbant apie elektros kainas yra kelios dedamosios – pirmoji dedamoji yra padidėję taršos mokesčiai. Antra svarbi dedamoji yra ta, kad yra per mažai elektros iš atsinaujinančios energetikos – vandens lygis ir vėjuotumas šiuo metu yra mažas. Trečias svarbus dalykas yra dujų kainos“, – kalbėjo D.Kreivys.
Ministro teigimu, dujų kainos yra aukštos dėl atsigaunančių Azijos rinkų, kurios atsiriekia didelę dalį suskystintų dujų pasiūlos. Antroji priežastis – Rusija, norėdama, kad greičiau būtų paleistas „Nord Stream 2“ dujotiekis yra pristabdžiusi tiekimo apimtis.
„Saugyklos yra tuščios nuo Italijos iki Vokietijos ir tai taip pat atsiliepia dujų kainoms. Visas tas sprogus mechanizmas ir sąlygoja aukštas kainas mūsų regione, Europoje ir visame pasaulyje“, – komentavo ministras.
Jis neatmetė dujų tiekimo krizės Europoje galimybės, tačiau kartu pridūrė besitikintis, kad Europos komisija kartu su šalimis narėmis šį klausimą galiausiai išspręs.
