Visi šie projektai Lietuvai itin svarbūs, nes turi garantuoti energetinę nepriklausomybę, pigesnius energetinius resursus ir nemenką finansinę naudą. Dalis jų jau pradėti įgyvendinti, bet iki galo nebaigtas nė vienas. Lietuvos energetikos politika tampa nesibaigiančiu strategijų ir planų perrašinėjimo liūnu, kuriame klimpsta ir JAV, ir Rusijos, ir Japonijos energetikos milžinės. Politikai, ekspertai, verslininkai skirtingai mato šalies energetinę ateitį ir neslepia, kad kai kurie strateginiai projektai vienas kitam trukdo.
Jungtys: kokia iš jų nauda?
"Turint galvoje, kad Lietuva dabar gauna gana pigią elektros energiją iš Rusijos, elektros atpigimo tikrai nesitikiu“, - teigė K.Daukšys.
Bene mažiausiai diskusijų kyla dėl elektros jungčių su kaimynėmis. Tiesa, ir į šiuos projektus požiūris nėra vienareikšmiškas. Vieniems – tai pigesnės elektros energijos ir galimybės rinktis garantas, kitiems – didelių pasikeitimų nežadanti investicija.
„Melas, kad elektra Skandinavijoje bus pigesnė. Buvo laikas, kai ten elektros energija buvo gerokai brangesnė nei pas mus. Buvo laikas, kai buvo pigesnė. Jungtys statomos elektros importui ir jos kaina bus tokia, kokią padiktuos „Nord Pool“ birža. Turint galvoje, kad Lietuva dabar gauna gana pigią elektros energiją iš Rusijos, elektros atpigimo tikrai nesitikiu“, – „15min“ sakė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, „darbietis“ Kęstutis Daukšys.
Kitokios nuomonės laikosi buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas, Pasaulio energetikos tarybos narys Rymantas Juozaitis. Pasak jo, šiaurinių valstybių generuojama elektros energija pinga ir dar pigs ateityje.
„Pastaraisiais metais stebime tendenciją, kad Skandinavijos rinkose elektros kainos smarkiai krinta. Šių šalių pramonė efektyviau naudoja elektros energiją. Taip pat vystomas papildomas elektros generavimas iš atsinaujinančių šaltinių. Daugelis atominių ir hidroelektrinių jau atsipirkusios, todėl galima elektros energiją pardavinėti labai mažomis kainomis ir gauti pelną. Praėjusiais metais ten vidutinė metinė elektros kaina buvo 11,2 cento. Ir prognozuojamas tolimesnis kainos kritimas“, – „15min“ tvirtino R.Juozaitis.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pirmininko, koncerno „Icor“ vadovo Andriaus Janukonio nuomone, prioritetiniais šalies energetikos projektais turėtų tapti „Nord Balt“ jungties su Švedija ir „LitPollink“ jungčių su Lenkija tiesimas bei jau esamos „Estlink“ jungties su Suomija naudojimas.
 |
| Martyno Vidzbelio/Scanpix nuotr./Andrius Janukonis |
„Lietuvos padėtis yra itin palanki. Padėti pagrindai dviem kertiniams projektams – jungtims su Švedija ir Lenkija. Be to, estai sustiprino jungtį su Suomija. Turėdama jungtis ir su didžiulius pajėgumus generuojančia Rusija, Lietuva užimtų visiškai nepriklausomą ir ekonomiškai racionalią padėtį“, – sakė asociacijos vadovas.
Buvęs ūkio ministras, Seimo konservatorius Dainius Kreivys tokiam optimizmui pritarti nelinkęs: „Tik jungtys su Skandinavija energetinės nepriklausomybės klausimo nesprendžia. Ir tokių kainų (R.Juozaičio minimų 11,2 ct, – red. past.) tikrai nemačiau rinkose. Šiuo metu elektrą perkame po 17–18 ct iš Rusijos. Jeigu kai kur Švedijoje pavasarį susidaro pigios hidroenergijos perteklius, tai būna tik momentinis kainos kritimas. Tačiau labai aiškiai matome, kad ilgalaikėje perspektyvoje regione formuojasi elektros energijos deficitas.“
Įstrigusi atominė
Pasak D.Kreivio, elektros energijos deficito problemą geriausiai išspręstų veikianti VAE: „Atominė energetika yra ilgalaikis mūsų susitarimas. Atominei energetikai turime visą infrastruktūrą. Turime tam pastatytą visą miestą. Įvertinus visus šiuos privalumus būtų keista, kad netęstume branduolinės energetikos.“
Tačiau VAE projektui priešinasi ne tik referendume prieš balsavę dauguma Lietuvos piliečių, bet ir dalis energetikos specialistų.
"VAE statyba neturi jokių prielaidų", - kalbėjo A.Janukonis.
„Šis projektas Lietuvai būtų ekonomiškai naudingas tik tokiu atveju, jei pasitvirtintų visos verslo plane surašytos prielaidos – elektrinė statybos metu nepabrangtų, ji būtų pastatyta laiku, dirbtų negesdama, jos statybai gautume pigių kreditų, elektros kaina regione augtų. Jei nors viena šių prielaidų nepasitvirtins, projektas virs ekonomine katastrofa“, – tikino Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
„VAE statyba neturi jokių prielaidų. Nei iš vartojimo pusės, nes nėra jokio poreikio ar deficito, nei iš ekonominės. Mes nesugebėsime pasigaminti elektros energijos pigiau, nei kaina, nustatoma ateities sandoriais „Nord Pool“ rinkoje. Tai reiškia, kad mes, investavę valstybės ir vartotojų pinigus į jungtis, negalėsime pasinaudoti ta nauda, kurią mums duoda integracija. Planuojant dešimt metų į priekį naujos atominės elektrinės projektas yra beprasmiškas, visiškai nepamatuotas ir nereikalingas“, – kritiką žeria ir A.Janukonis.
Anstesnės dešiniųjų Vyriausybės aktyviai plėtotas VAE projektas prigeso po Seimo rinkimų. Andriaus Kubiliaus Vyriausybę pakeitusi kairioji Vyriausybė neslepia skeptiško požiūrio į VAE ir iki gegužės žada apsispręsti, ką daryti su šiuo projektu. Tiesa, premjerui Algirdui Butkevičiui šią savaitę televizijos laidoje išsprūdo, kad jis turi didelių planų dėl VAE. Ką tai reiškia, premjeras nepatikslino.
Atominiai Rusijos spąstai
Vis didesne kliūtimi VAE tampa šalia Lietuvos sienų – Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje – kylančios atominės elektrinės. Rusija jau net Lietuvos politikų lūpomis viešai siūlo Lietuvos valdžiai: statykime kartu atominę Kaliningrade, dalinkimės jos gaminamą elektros energiją, tuomet nebus atominės Baltarusijoje, netoli Vilniaus.
Tokie pasiūlymai ir šias jėgaines statančio Rusijos atominės energetikos milžino „Rosatom“ vadovų susitikimai su Lietuvos politikais vertinami prieštaringai.
 |
| Dainius Kreivys |
„Rusijos bendrovės atstovų vizitai turi labai aiškų tikslą. Jie bando statyti Kaliningrado atominę jėgainę, o tam reikalingas Lietuvos dalyvavimas. Regione dviejų atominių elektrinių negali būti, nes elektros energijos perteklius bus labai žymus ir abi elektrinės bus neatsiperkančios. Rusai savo vizitais siekia pabandyti išgauti mūsų valdžios pritarimą dėl galimybės rezervuotis savo atominę elektrinę mūsų hidroakumuliacinėje elektrinėje Kruonyje. Be to, jiems reikalingos jungtys elektros energijos transportavimui. Tai pamatinis „Rosatom“ tikslas ir siekis Lietuvoje. Manau, kad per ateinančius metus matysime labai didelį spaudimą mūsų politikams ir labai agresyvų Rusijos atstovų veikimą ES ir Europos Komisijoje“, – sakė D.Kreivys.
"Kaliningrado atominės elektrinės projektas, kad ir kaip kai kuriems politikams būtų apie jį nemalonu girdėti, yra naudingas Lietuvai", - sakė A.Janukonis.
Eksministro nuomone, negalima susigundyti pasiūlymais pirkti pigią elektros energiją iš Rusijos atominių elektrinių: „Daug ką galime. Bet pasaulyje sunkiai rasime valstybių, kurios neturėtų savo generavimo pajėgumų. Svarbiausias turėtų būti mūsų saugumo aspektas. Valstybė, neturinti savo elektros generavimo pajėgumų, yra visiškai nesaugi. O turint galvoje, iš kur ta elektra ateina, būsime itin pavojingoje padėtyje. Pamename, kas buvo su „Mažeikių nafta“, kai buvo užsukti dujotiekio „Družba“ vamzdžiai.“
Priešingos nuomonės laikosi Seimo Energetikos komisijos pirmininkas. „Jei nebūtume kaitalioję savo energetikos strategijų, o viską tvarkę taip, kaip prieš dešimt metų buvo numatyta, tai dabar nei Rusija Kaliningrade, nei Baltarusija prie Vilniaus savo atominių elektrinių nestatytų. O elektros energiją iš Rusijos perkame ir dabar. Daugiau nei pusę to, ką sunaudojame. Su Rusija matau daug sąlyčio taškų“, – teigė K.Daukšys.
Koncerno „Icor“ vadovo A.Janukonio teigimu, Kaliningrado atominės elektrinės projektas Lietuvai bus naudingas: „Nuo nieko negalima atsiriboti analizuojant integruotą elektros rinką aplink Lietuvą. Taip pat negalima vengti diskusijos apie tai, kad 2017 metais pradės veikti atominė elektrinė Kaliningrade. Šis projektas, kad ir kaip kai kuriems politikams būtų apie jį nemalonu girdėti, yra naudingas Lietuvai.“
Stručio politika
Energetikos specialistai pastebi, kad Lietuva itin brangius projektus imasi įgyvendinti viena. Pasaulio energetikos tarybos nario R.Juozaičio nuomone, Lietuvai trūksta bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis.
 |
| Rymantas Juozaitis |
„Lietuvos energetikos politikoje daug žaidėjų, daug interesų, daug strateginių projektų. Nuo pat nepriklausomybės laikotarpio buvo akcentuojama Baltijos šalių energetinė vienybė. Daug tartasi, bet iki šio momento mes neturime bendros Baltijos šalių energetinės strategijos. Kiekviena šalis stengiasi spręsti savo problemas. Dar 2006 metais buvo pasirašytas bendras memorandumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Pagrindinis jo akcentas – Baltijos šalys atominės elektrinės statybos projekte turėjo dalyvauti lygiomis teisėmis ir kartu jį finansuoti. Tačiau lietuviai nuėjo vieni ir pastaraisiais metais visas sąnaudas prisiėmė sau“, – aiškino R.Juozaitis.
R.Juozaičiui nuostabą kelia ir Lietuvos nenoras kalbėtis su Rusija: „Versle sakoma – jei negali nugalėti gerokai stipresnio priešininko, tai pradėk su juo bendrauti. Nenugalėsime mes Rusijos. Jei ji nusprendė pradėti kokį nors projektą, jis bus padarytas. Šalių finansiniai ištekliai nepalyginami.
Todėl kiekvieną kaimyninių šalių projektą turime vertinti iš galimos naudos sau pozicijų. Kuo ilgiau laikysimės stručio politikos, tuo blogiau bus mums. Rusija suras galimybių, kur parduoti elektros energiją. Mes manėme, kad Rusija nenuties dujotiekio per Baltijos jūrą į Vokietiją, o jis jau veikia. Numesti du kabelius nuo Kaliningrado į Vokietiją nėra taip sudėtinga.“
Šilumos tiekėjų asociacijos vadovą A.Janukonį taip pat stebina Lietuvos politikų baimė kalbėtis su Rusijos atstovais: „Kaip galima nesikalbėti? Kaip galima nedaryti bendrų projektų ir nevertinti projektų, kurie jau vyksta? Nesikalbėjimas yra visiškai nusikalstamas. Tai totalinė nekompetencija užsienio ir energetikos politikos srityje. Kaimynų mes nepakeisime, todėl nenormalu, kad premjeras susitikinėdamas su atsakingais pareigūnais, nesvarbu kokios šalies, turi slėptis, aiškintis ar jaustis nepatogiai, kai tai yra svarbiausia jo užduotis.“
Bus bent dujų terminalas
Vienas toliausiai pajudėjusių ir mažiausiai ginčų keliančių Lietuvos energetinių projektų – SGDT statybos. Kaip teigia projektą vykdančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis, projektas pasiekė negrįžtamą stadiją. Šiuo metu Pietų Korėjoje statomas specialus tanklaivis, pasirašytos sutartys dėl krantinės ir dujų vamzdyno statybų. Tiesa, vamzdyno tiesimo konkurso rezultatus panaikino Viešųjų pirkimų komisija, tačiau „Klaipėdos naftos“ atstovai tikina, kad konkursas bus surengtas pakartotinai ir projekto pabaigos terminai nebus vėlinami. Kiekviena vėlavimo diena Lietuvai kainuotų didžiulius pinigus. Vien laivo nuomai tektų išleisti apie 0,5 mln. litų per dieną.
Buvęs ūkio ministras D.Kreivys pabrėžė, kad terminalo projektas yra didelis Lietuvos pasiekimas: „SGDT trumpalaikėje perspektyvoje yra pats svarbiausias projektas, kurį privalu užbaigti laiku. Šis terminalas mūsų šalies vartotojams garantuoja mažesnes dujų kainas.“
 |
| Kęstutis Daukšys |
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas K.Daukšys optimizmo turi daug mažiau: „SGDT yra svarbus kaip alternatyva. Kaip kažkada buvo Būtingė. Mano galva, tai ne iki galo apskaičiuotas projektas. Bet jeigu pradėjome statyti, tai reikia pabaigti.“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis šią savaitę pareiškė, kad Lietuva turi rinktis tarp SGDT ir dujotiekio su Lenkija projektų, nes abu jie neatsipirktų. Vilniuje toks aukšto Lenkijos politiko pareiškimas buvo įvertintas kaip noras Lietuvai pardavinėti per Vokietiją gaunamas pigesnes rusiškas dujas ir apriboti Lietuvos galimybę turėti alternatyvą.
Dėl SGDT abejonių reiškia ir Lietuvos specialistai. „Akivaizdu, kad šis projektas buvo pradėtas ne ant gerų pamatų. Lietuvai planuojamas SGDT yra per didelis, realiai tai turėjo būti regioninis terminalas, o ne terminalas vienai šaliai“, – sako M.Nagevičius.
Dar griežtesnės pozicijos laikosi A.Janukonis: „Nenoriu būti nepatriotiškas, bet SGDT projektas yra ekonomiškai neracionalus. Viena iš esminių priežasčių yra tai, kad jį daro valstybė. Ji visada viską padaro daug brangiau nei privačios bendrovės. Be to, kinta vartotojų struktūra. Ateityje iki dviejų trečdalių Lietuvoje suvartojamų dujų teks koncernui „Achema“. Todėl visuomenei investuoti į vienai įmonei skirtą terminalą yra beprasmiška.“
Skalūnų revoliucija
Pastaruoju metu aštrias diskusijas įžiebė ir į Lietuvą ateinančio JAV energetikos giganto „Chevron“ planai žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas ir naftą.
K.Daukšio teigimu, Lietuva gali apsieiti be amerikiečių ir pati turėtų tirti savo gelmes: „Jau seniai žinomi klodai, kur galima rasti skalūnų. Geologijos tarnyba tai žinojo dar okupacijos metais. Paieška turėtų būti valstybinė. Valstybė turėtų rasti pinigų savo turtui žvalgyti. Tai būtų Lietuvai naudingiausia, bet pas mus visada kelnės per galvą maunamos.“
D.Kreivys laikėsi kitokios pozicijos: "Mes turime išžvalgyti, kokius gamtinius išteklius mes turime. Šiai dienai matome, kad bandome neleisti net to. Bet koks gąsdinimas ar populizmas, kad tai yra baisiai kenksminga ar užterš mūsų gruntinius vandenis yra nepagrįstas. JAV energetika šiai dienai persiorientuoja būtent ant skalūninių dujų".
A.Janukonio nuomone, skalūnų gavyba Lietuvai energetinių išteklių neatpigintų: „Už žvalgymą moka verslo bendrovė, todėl ji pretenduoja į investicijų grąžą iš išteklių pardavimo. Kai kalbama apie žvalgybą, reikia paminėti, kad kalbama ir apie gavybą. Dujų kaina yra susieta su naftos kainomis. Lietuvoje turime veikiančią naftos gavybą, o bendrovės išgautą naftą pardavinėja už rinkos kainą. Kitaip tariant, už didžiausią kainą, kurią galima gauti rinkoje. Todėl nekorektiška sakyti, kad dėl nuosavų dujų gavybos jų kaina Lietuvos vartotojams bus mažesnė.“
Tuo metu R.Juozaitis sveikina didelės užsienio bendrovės atėjimą į Lietuvą: „Mano žiniomis, technologijos yra gana saugios. Jeigu Lietuvoje tai bus patvirtinta specialistų komisijos, tai reikia leisti didelei, patyrusiai kompanijai dirbti šiuos darbus.“
Projektai ėda vienas kitą
"Lietuvos energetikos pramonėje yra šeši pagrindiniai sektoriai, tarp kurių vyksta konkurencija", - minėjo R.Juozaitis.
Tačiau R.Juozaitis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuva pradeda daug ambicingų projektų, tačiau tinkamai nepasirenka prioritetų.„Lietuvos energetikos pramonėje yra šeši pagrindiniai sektoriai: šilumos, elektros, branduolinės energetikos, dujų, naftos ir atsinaujinančios energijos. Tarp šių sektorių vyksta konkurencija. Kad valstybėje vyktų judėjimas į priekį, reikia sisteminio požiūrio, kuris apimtų visus tuos sektorius, bet turi būti nustatyti prioritetai“, – sakė R.Juozaitis.
Pasak ekspertų, nesunku pastebėti, jog dalis strateginių projektų kertasi tarpusavyje. VAE gaminama elektra turėtų konkuruoti su elektra, per jungtis gaunama iš kaimyninių šalių, ir rusiška elektra, kuri tikriausiai bus gaminama greta stovinčių atominių elektrinių.
SGD terminalas suteiktų geresnes sąlygas derantis dėl dujų kainų su vieninteliu Lietuvai dujas tiekiančiu Rusijos koncernu „Gazprom“, tačiau trukdytų atsinaujinančios energetikos plėtrą šilumos gamybos rinkoje. Prieš SGD terminalą agituojantys šilumininkai skatina visomis jėgomis plėsti biokuro naudojimą šilumos gamybai, nes iš pigaus biokuro, o ne iš brangių dujų, gaminamos šilumos savikaina du ar net tris kartus mažesnė.
Tačiau viešos deklaracijos smarkiai skiriasi nuo realybės. Pastaruoju metu itin sparčiai biokuru kūrenamas katilines statantys verslininkai itin pigiai pagamintą šilumą savivaldybėms parduoda vos pigiau, nei šių bendrovių iš brangių dujų gaminama šilumos energijos savikaina. Dėl to sąskaitos už šildymą nemažėja, o biokuro jėgainių savininkai skaičiuoja didžiulį pelną. Todėl galima įtarti, kad biokuro propaguotojams visai nereikia pigesnių dujų, nes drauge su dujų kaina sumažėtų ir jų nepagrįstai dideli pelnai.
Tokiame interesų labirinte ne tik Lietuvos politikai, bet ir velnias koją nusilaužtų. Galbūt dėl to iki šiol ir neturime įgyvendinto nė vieno ilgalaikio strateginio energetinio projekto?
TAIP PAT SKAITYKITE:
Andrius Janukonis: „Kaliningrado atominė elektrinė naudinga Lietuvai“
Dainius Kreivys: „Per ateinančius metus matysime labai didelį Rusijos spaudimą mūsų politikams“
Energetikos ekspertas Rymantas Juozaitis: „Lietuva gali pavėluoti į pigių kainų traukinį“
